„Planuojame griežtinti kriptovaliutų reguliavimą“, – po uždaro komiteto posėdžio, kur aptartas tarptautinių sankcijų pritaikymas Rusijai ir su ja siejamiems asmenims Lietuvoje, antradienį BNS sakė Mykolas Majauskas.

Jis teigė dar negalintis pasakyti, kokie konkretūs sugriežtinimai planuojami.

„Lietuvos bankas dirba su Finansų ministerija ir, žinoma, FNTT. (...) Kol kas negaliu tiksliai pasakyti, nes įstatymai dar derinami (...) Galbūt įstatinį kapitalą (didinti – BNS), gal tam tikras patikras, tam tikrus papildomus leidimus numatyti“, – svarstė parlamentaras.

„Darbietis“ Vytautas Gapšys BNS teigė, kad kriptovaliutų rinką akyliau stebėti reikia, nes nemažai šioje srityje veikiančių įmonių įsikūrė Lietuvoje, bet jų reguliavimas yra „labai paprastas, todėl sunku užtikrinti saugumo, patikimumo standartus“.

„Ir be karo tai reikėtų daryti, latviai ir estai šiek tiek anksčiau tai padarė. Lietuva tapo ta šalimi, kur reguliavimas tapo paprastesnis ir atitinkamai įmonės ėmė žiūrėti į mūsų rinką, kaip galimybę čia veikti ir veikti su mažesne reguliacine našta“, – BNS teigė V. Gapšys. 

Jis pabrėžė, kad parlamentarai buvo informuoti apie Lietuvoje padažnėjusius atsiskaitymus kriptovaliutomis pakeičiant užsidariusius kanalus.

Pasak M. Majausko, tai numatantys įstatymų pakeitimai Seimui bus pateikti dar pavasario sesijoje.

Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta antradienį pareiškė, kad  kriptovaliutos yra potencialus kanalas sankcijoms Rusijai apeiti, nors konkrečių signalų negauta.

Pasak jo, kriptokeityklų ir kriptopiniginių reguliavimo sustiprinimas būtų gera priemonė „tiek apskritai reguliuojant šį sektorių, bet ir labai aktuali šiandieniniame kontekste, kur galėtų sumažinti įvairias rizikas“.