Anot jos, anksčiau 2030 metais planuotas pensijos dydis galėtų būti pasiektas ketveriais metais anksčiau – 2026-aisiais.

„Pensijų augimas paskutinius ketvertą metų buvo sparčiausias ir pasiekė tokį pagreitį, kuris leidžia užtikrinti pakeičiamumo normos prognozės ankstinimą iš 2030-ųjų į šiek tiek ankstesnį laikotarpį“, – spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti pensijų augimo perspektyvas 2025–2027 metais, sakė M. Navickienė.

„Išlaikant tokį patį pagreitį, kokį ši Vyriausybė pasiekusi pensijų indeksavimo prasme, pakeitimo norma pasiekti pusę vidutinio darbo užmokesčio galėtų būti pasiekta 2026 metais“, – pridūrė M. Navickienė.

Ministrės teigimu, labiausiai spartesnį pensijų augimą lemia įgyvendinta pensijų reforma, padidinusi bazines pensijas nuo 15 iki 30 metų stažą sukaupusiems žmonėms.

Be to, pasak jos, pensijos kasmet indeksuotos „sparčiau negu nurodo formulė ir įstatymas“.

„Pavyzdžiui, 2022 ir 2023 metais pensijos indeksavosi sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis ir beveik visais metais,  išskyrus 2022-uosius, pensijos augo sparčiau negu infliacija“, – pabrėžė M. Navickienė.

Anot ministrės, vidutinė senatvės pensija šių metų kovą siekė 596,19 euro – per ketverius metus ji išaugo beveik 60 proc. Tuo metu pensija su būtinuoju stažu, ministerijos duomenimis, per šį laiką didėjo 60 proc. iki 636,68 euro.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. šalies VDU „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 47 proc.

Labiausiai spartesnį pensijų augimą lemia įgyvendinta pensijų reforma, padidinusi bazines pensijas nuo 15 iki 30 metų stažą sukaupusiems žmonėms.

 

M. Navickienė pernai spalį pristatydama Seimui 2024 metų „Sodros“ biudžetą sakė, jog vidutinė senatvės pensija šiemet augs apie 12 proc. ir be stažo vidutiniškai bus 605 eurai, o su būtinu stažu – 644 eurai.

Ministerija prognozuoja, jog 2025 metais vidutinė senatvės pensija sieks 677 eurus, o su stažu – 732 eurus, 2026 metais – augs atitinkamai iki 755 ir 816 eurų, 2027 metais – iki 831 ir 898 eurų.

Pernai rudenį M. Navickienė prognozavo, kad vidutinė senatvės pensija šiemet sudarys beveik 46 proc. darbo užmokesčio į rankas, o turint būtinąjį stažą – beveik 49 proc., o 2025 metais pastaroji viršys 51 proc.  

Dabar skelbiama, kad vidutinė pensija 2025 metais sudarys 48 proc. VDU, 2026 metais – 51 proc., 2027 metais – 53 proc., o su stažu jau 2025 metais ji viršys VDU (51 proc.), o 2026 ir 2027 metais šis santykis pasieks atitinkamai 55 proc. ir 58 proc.

Anot M. Navickienės, numačius papildomą indeksavimą pensijos galėtų didėti dar labiau.

„Čia (...) pensijų dydžiai, kurie turėtų augti pagal įstatyme nustatytą formulę be papildomo indeksavimo, kuris pagal įstatymą taip pat galėtų užtikrinti, kad šios pensijos augtų dar ženkliau nei nurodyta šiuose skaičiuose“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat pridūrė, jog ilgesniu laikotarpiu tolesnį pensijų augimą lems VDU augimas, kuris priklausys nuo demografinės padėties bei to, kiek Lietuva investuos į automatizavimą, brangiau apmokamų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą: „Kad turėtume pakankamai „Sodros“ pajamų, kad demografinis spaudimas nepaveiktų pensijų kilimo.“

M. Navickienė yra sakiusi, kad pagal šios Vyriausybės įsipareigojimus iki 2030 metų vidutinė senatvės pensija turėtų sudaryti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas.

„Sodros“ vadovas Kęstutis Čereška interviu portalui vz.lt pirmadienį sakė, šiais metais pensijos ir vidutinės algos santykis bus apie 46–46 proc. – anot jo, tai „yra visai neblogai“.