- Sniegė Balčiūnaitė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartoja neatmetantis galimybės, kad baltarusiškos trąšos gali būti gabenamos ir po vasario 1-osios, kai nustos galioti ilgalaikė „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis.
Pasak jo, tik Europos Sąjungos sankcijos visiškai užkirstų kelią į JAV sankcijų sąrašus įtrauktos Baltarusijos įmonės trąšų tranzitui.
„Nenoriu, kad susikurtume klaidingų lūkesčių, kad 100 proc. trąšos nevažiuos“, – trečiadienį po Seimo Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetų posėdžio, kuriame nagrinėtos tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybės, žurnalistams sakė ministras.
„Ar kitais būdais nevažiuos, šitoje vietoje priklausys nuo daugelio aplinkybių. (...) Tvirčiausias sprendimas būtų sankcijos ES lygmens sankcijos, tada visi klausimai būtų išspręsti“, – pridūrė jis.
Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius irgi svarsto, kad po vasario 1-osios trąšų vežimas gali nenutrūkti, bandant pervežti visas trąšas, už kurias „Belaruskalij“ apmokėjo iš anksto.
„Gali būti, kad ir nenutruks. Galime prognozuoti, kad tokie likučiai gali tęstis ir iki balandžio 1-osios“, – teigė parlamentaras.
LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Dabar neaišku, ar suspės pervežti iki vasario 1-osios. Yra tikimybė, kad gali ir nesuspėti tų krovinių pravežti, dėl kurių yra išankstiniai mokėjimai. Tada „Lietuvos geležinkeliai“ bandys grąžinti tuos pinigus. Neaišku, žinant procesą, kaip seksis“, – kalbėjo K. Starkevičius.
M. Skuodis be kita ko pabrėžė, kad trąšos nebebus vežamos pagal „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį, kurią Vyriausybė pripažino negaliojančia nuo vasario 1-osios, tačiau jos gali būti gabenamos kitais keliais, nes „režimas fantazijos turi daug“.
„Mes esame sustiprinę – tiek patys „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Vyriausybė sustiprino visas patikros procedūras galimų sandorių, esamų – naudotis infrastruktūra, geležinkelių paslaugomis“, – teigė M. Skuodis.
K. Starkevičius tikisi, kad vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija neleis vežti trąšų kitoms įmonėms.
„Tikimės, kad komisija nuspręs, kad mūsų infrastruktūra negali būti panaudojama kaimyninės šalies režimo finansavimui ir bus neišduoti leidimai“, – tvirtino K. Starkevičius.
Jis pabrėžė, kad per kaimynines valstybes baltarusiškos trąšos irgi nebus gabenamos.
„Latviai irgi nesitiki, kad bus tie kroviniai pervežami, (...) Lenkija tikrai nedalyvaus. Užsidaro trąšų vežimas. Lieka per Rusiją, galima per Ukrainą, bet nesitikima, kad imsis tokių veiksmų“, – tvirtino K. Starkevičius.
Nuostolius vertina skirtingai
K. Starkevičius, be to, įsitikinęs, kad „Lietuvos geležinkelių“ netekimai dėl nutraukiamo baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą „nebus ženklūs šalies ekonomikai“: „Prie BVP didelių pokyčių neturės“.
Tuo metu „valstietis“ Arvydas Nekrošius galimas netektis vadina didelėmis: „Galimai bus stabdomi tam tikri investiciniai projektai. Jie būtų įšaldomi“.
K. Starkevičius pripažino, kad išlaikyti iki šiol buvusias pervežimų apimtis ir pajamas „Lietuvos geležinkeliams“ bus sunku.
„Tam ir numatytas amortizavimas mūsų biudžete“, – tvirtino komiteto vadovas.
Valstybės biudžete numatyta valstybės vardu pasiskolinti lėšų geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jeigu būtų nutraukta „Lietuvos geležinkelių sutartis su „Belaruskalij“. Konkreti suma nenumatyta.
K. Starkevičiaus teigimu, kitų „Lietuvos geležinkelių“ pervežamų krovinių srautas didėja.
„Po du sąstatus kiekvieną dieną važiuoja į Belgiją („Lietuvos geležinkeliai“ patikslino – į Olandiją – BNS). Tie srautai didėja. Yra ženklų, kad bus daugiau grūdų pervežama“, – kalbėjo parlamentaras.
Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o vėliau ir Vyriausybė paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis bei 2021 metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Sutartis nuo vasario bus nutraukta.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui3
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...