M. Skuodis: reikalinga ilgalaikė valstybinių kelių plėtros strategija iki 2035 metų

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad reikalinga turėti ilgalaikę valstybinių kelių plėtros strategiją iki 2035 metų, kad būtų įmanoma depolitizuoti sprendimus.

„Kalbant apie Vyriausybės darbus, pirmas dalykas – mums reikia ilgalaikės valstybinių kelių plėtros strategijos iki 2035 metų, kad žinotume, kas kada bus padaryta, ir tokiu būdu kuo labiau depolitizuotume sprendimus“, – antradienį „Vilnius GreenTech“ forume sakė M. Skuodis.

Pasak jo, taip pat reikalingas didesnis savivaldybių įtraukimas.

„Šiandien, atrodo, iš Vyriausybės pusės skiriame pakankamai įspūdingas lėšas savivaldybėms tvarkyti savivaldybių kelius ir gerinti susisiekimą, tačiau pažiūrėjus į įvairiausius apribojimus, kyla klausimų, ar jos yra įgalintos priimti sprendimus. Antra kryptis – pertvarkant visą kelių finansavimo sistemą daugiau teisių ir galių suteikti savivaldybėms, lygiai taip pat prašant ir skaidrumo, aiškių kriterijų, kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai“, – sakė susisiekimo ministras.

Kalbėdamas apie geležinkelio liniją „Rail Baltica“, M. Skuodis sakė, kad jo pozicija yra orientuotis į ambicingus terminus.

„Terminas, kurio siekiame, yra 2026 metai. Deja, kalbant su mūsų kaimynais dėl termino diskusijų vyksta įvairių, bet aš laikausi pozicijos, kad reikia orientuotis į ambicingus terminus ir jeigu jau artėjant tam terminui matysime, kad kažką reikia koreguoti, tada galbūt galėtume svarstyti ir kitas datas. Šiuo metu yra 2026 metai. Tai projektas, kuris pakeis mūsų susisiekimą ir susisiekimo sistemą iš esmės“, – sakė M. Skuodis.

Kalbėdamas apie susisiekimą oru, jis akcentavo infrastruktūros darbus ir strateginių krypčių užtikrinimą.

„Kalbant apie aviacijos sektoriaus plėtrą ir oro uostų plėtrą, planuojame orientuotis į naują infrastruktūrą Vilniuje, sutvarkyti Palangos oro uostą kilimo-tūpimo taką, tam tikri darbai reikalingi ir Kauno oro uoste, kad galėtume padidinti keleivių srautą, nes mūsų bendras aptarnaujamų keleivių pajėgumas yra maždaug 5 mln., o duomenys rodo, kad 2019 metais buvo aptarnauta 6,5 mln. keleivių“, – sakė M. Skuodis.

„Antras darbas yra strateginių krypčių užtikrinimas, kad jei valstybei, valstybės ekonomikai, verslui reikalingos tam tikros kryptys, kad mūsų oro uostai galėtų jas inicijuoti (valstybei – ELTA) pasidalijant riziką su privačiu sektoriumi. Tam numatyti konkretūs darbai, kad pasiūlytume konkretų modelį, kaip ta rizika galėtų būti pasidalijama“, – sakė susisiekimo ministras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių