Valdžia tikina, kad investicijų skatinimo programos veikia. Tačiau Lietuvos palankumas verslui mažėja. Kita vertus, jos egzistuoja tik nuo šių metų liepos – du dešimtmečius nieko nebuvo daroma, tad daug tikėtis matyt neverta.

Reformų paradoksas

Vyriausybė nuolatos kartoja, kad vieni svarbiausių jos uždavinių yra verslo sąlygų gerinimas ir užsienio investicijų pritraukimas. Tačiau sąlygos verslui šalyje tik blogėja. Tai patvirtina ir neseniai paskelbta Pasaulio banko ataskaita "Doing Business 2010". Joje pažymima, kad Lietuva yra tarp šalių, kurių vykdomos reformos sunkina verslo padėtį. Dėl to, pagal valstybės reguliuojamos verslo aplinkos palankumą mūsų šalis iš 25 vietos nukrito į 26-ąją.

Tačiau Ūkio ministras Dainius Kreivys kaltės kratosi. Jo įsitikinimu, pasaulio banko reitingas – buvusios Vyriausybės įvertinimas. "Visos pastabos, kurias padarėme per Saulėtekio komisijos programas, liko neįvertintos. Čia yra buvusios Vyriausybės darbo įvertinimas", – po ataskaitos paskelbimo sakė D.Kreivys.

Investicijas žlugdo biurokratai

Iš dalies jis teisus. Verslininkai ir Lietuvoje dirbančius užsienio investuotojus vienijančios asociacijos "Investors forum" dalyviai pirmadienį vykusios konferencijos metu pripažino matantys valdžios pastangas kovojant su krize ir pritraukiant investuotojus.

Tačiau verslui stengiasi padėti tik ministerijos Vyriausybė. Žemesnės ir vidurinės grandies valdininkai verslininkams vis dar yra tikra rakštis. Jie esą kiek galėdami vilkina sprendimus ir siuntinėja įmonių atstovus nuo durų iki durų. Premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad lietuviškoje biurokratijoje yra labai daug problemų ir konferencijos metu pažadėjo šias bėdas spręsti.

Vyriausybės viliotinis

Be to, Ūkio ministerija liepą pagaliau patvirtino ir užsienio bei vietos verslininkams vilioti skirtą investicijų skatinimo programą "Invest LT plius". Iki tol apie užsienio investicijų skatinimą nebuvo net kalbama. Visiem Lietuva susidomėjusiems užsienio verslininkams valdininkai tiesiog siūlydavo eiti dirbti į laisvąsias ekonomines zonas, mat ten, valdžios vyrų nuomone, yra puikios sąlygos bet kokiam verslui.

Nuo seniau Lietuvoje dirbančių užsienio investuotojų valdomų įmonių kaip SEB, "Teo LT" ar GNT vadovai nenoriai kalba apie nuolaidas kurias jiems pavyko išsikovoti prieš keletą metų. Tačiau visi pripažįsta, kad jokių konkrečių pasiūlymų tuo metu nebuvo. Net dėl pačių mažiausių dalykų visiems jiems teko derėtis tiesiogiai su tuometine valdžia.

"Tos senosios priemonės niekur nedingo. Iki šiol visos atleidimas nuo mokesčių galioja tik laisvose ekonominėse zonose.

Tačiau dabar yra patvirtinta ir konkreti investicijų skatinimo programa", – aiškino Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) Investicijų skatinimo departamento direktorius Audrius Masiulionis. Tiesa, verslininkai dar gali tartis su konkrečiomis savivaldybėmis, kad šios atleistų juos nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių. Tačiau šio, pasiūlymo, kaip ir daugelio kitų, įtraukti į investuotojams vilioti skirtą medžiagą LEPA negalėjo, nes dėl tokių nuolaidų jau tenka derėtis patiems.

"Aišku, mes susitikę su užsienio įmonių atstovais visada jiems pasakome, kad be oficialiai išvardintų skatinimo priemonių jie turėtų derėtis su premjeru, ministru, ar meru dėl papildomų nuolaidų. Ir dažniausiai tokios derybos duoda labai gerų rezultatų", – įstaigos naudojamas gudrybes atskleidė A.Masiulionis.

Iš esmės "Invest LT plius" numato finansinę paramą investuotojams – kompensuoti iki 50 proc. išlaidų darbuotojų mokymui, atlyginimams, infrastruktūrai, pastatams ir t.t.
Jaučiasi diskriminuojami

Tuo metu vietos verslininkai skundžiasi, kad valdžia, žvalgydamasi į užsienį juos diskriminuoja.

"Jeigu sudaromos sąlygos kažkam iš užsienio ateiti ir užimti Lietuvos verslininkų vietą, tai diskriminacija. Man tai nepriimtina. Bet turbūt tai tik patvirtina nuomonę, kad mūsų valdžia tik deklaruoja paramą vietos verslininkams, nei realiai ką nors daro. Iš tikrųjų jie žvalgosi tik stambių užsienio įmonių, garsių vardų, kad galėtų pasakyti: žiūrėkit ką mes pasiekėm, net jei reikėtų primokėti kurios atneštų gero pelno Tai stambių verslovių lobizmo pasekmė", – piktinosi Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius.

Panašias mintis dar pernai yra išsakęs ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Pramonininkai tada siūlė valdžiai medžioti tik tokių sričių įmones, kurių Lietuvoje nėra.

Beje, vienas iš "Invest LT plius" reikalavimų pareiškėjams yra toks, kad naujas žaidėjas negali sudaryti konkurencijos toje rinkoje ir vietoje jau dirbantiems verslininkams.

Lietuviai per daug verkšlena

Tačiau valdžia kaltinimus lietuvių diskriminavimu kategoriškai atmeta. Esą vietos verslininkams sudaromos net geresnes sąlygas nei užsienio investuotojams.

"Užsieniečiai paramos iš struktūrinių fondų (iki 50 proc. projekto vertės – red. past.) gauti negali, o vietos įmonės – prašom, tik rašykit projektus. Be to, programa "Invest LT plius" gali naudotis ir lietuviai, tai tegul jie nustoja skųstis ir pradeda skaityti", – sakė ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis. Tačiau didelė problema yra informacijos trūkumas – smulkieji ir vidutiniai šalies verslininkai net nežino apie tokių skatinimo programų egzistavimą.

Viceministro teigimu, užsieniečiams tenka iškentėti gerokai daugiau biurokratinių procedūrų, nei vietos verslininkams, tačiau svetimšaliai nesiskundžia ir gavę informaciją, visus formalumus atlieka iki galo. Tuo metu lietuviai esą vis mina ministerijos slenkstį, skundžiasi ir tikisi, kad visus darbus už juos padarys valdininkai. "Užsieniečiai neklausia: kas, kaip, kur, neprašo jų už rankutės palydėti. O lietuviai labai dažnai tai daro.

Po kelių susitikimų, kai kurių net nesinori jau matyti, kas trečiam pasakau: va, matai kas čia parašyta, būk malonus – padaryk tai. Yra jėgos, kaip pramonininkai (LPK – red. past.), kurie apskritai visas duris sau spyriais atsidaro ir savo interesus gina dantimis ir nagais. Kodėl kiti taip negali. Man atrodo, kad mes, lietuviai per daug verkšlename. Toks jausmas, kad vietiniai verslininkai galvoja: geriau paverksiu, gal valdžią už mane viską padarys", – dienraščiui teigė A.Burkovsis.

Taip pat ir Ministras Pirmininkas yra sakęs, kad jeigu verslas nesugeba surasti sėkmingų veiklos sričių ir rinkų, Vyriausybė už juos to nepadarys. "Jei verslas nesugeba pasinaudoti skatinimo priemonėmis, mes to už jį nepadarysime", – teigė A.Kubilius.

Pažadai ir patarimai

Pirmadienį vykusioje "Investuotojų forumo" konferencijoje verslininkai ant didelio popieriaus lapo surašė premjero Andriaus Kubiliaus pažadus bei savo pasiūlymus, kaip gerinti verslo aplinką šalyje. O po konferencijos bendromis pastangomis sukurtą dokumentą įteikė Ministrui Pirmininkui. Tarp pasiūlymų atsirado biurokratijos mažinimas, vidaus rinkos apsaugos gerinimas, mokesčių verslui mažinimas, valdžios nuspėjamumas, pastovumas ir tęstinė politika, lengvesnis susisiekimas su šalimi bei tinkamas jaunimo švietimas.

Mokesčių tarifai