- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maskva paragino Lietuvą peržiūrėti rengiamą naują trijų Baltijos šalių elektros prekybos su Rusija metodiką, pagal kurią pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei (AE) smarkiai sumažės prekybos su Rusija apimtys, pranešė BNS šaltiniai.
Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas atsiuntė notą Lietuvos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui, kurioje ragina netaikyti papildomo koeficiento ir taip sumažėsiančiai elektros prekybai per Latvijos-Rusijos jungtį. Būtent šį koeficientą Maskva vertina kaip pagrindinį neigiamą metodikos elementą.
Maskva taip pat ragina atverti prekybai Estijos-Rusijos jungtį, kuri pagal naują metodiką liktų uždaryta.
„Mūsų vertinimu, šios metodikos taikymas būtų diskriminacinis, ji pablogintų prekybos sąlygas su vienintele partnere – Rusijos Federacija ir neabejotinai sumažintų elektros tiekimą maždaug 1 mlrd. kilovatvalandžių per metus“, – rašoma A. Novako laiške, kurį matė BNS.
Be to, A. Novakas tikina, jog Rusijos eksportuotoja „Inter RAO“ galės laiku pateikti kilmės garantijas (sertifikatus), įrodančius, kad į Baltijos šalis pateksianti elektra pagaminta Rusijoje.
Rusijos ministras teigia, kad Lietuvai uždarius prekybai 1300 megavatų (MW) maksimalios galios jungtį su Baltarusija, rusiškos elektros tiekimas per Latvijos-Rusijos jungtį sumažėtų iki 900 MW, o pritaikius papildomą 0,62 koeficientą – iki maždaug 600 MW.
Energetikos ministro atstovė Aurelija Vernickaitė BNS patvirtino, kad Rusijos nota gauta, tačiau jos turinio nekomentavo.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ teigia, kad pagal metodiką iš kontinentinės Rusijos į Baltijos šalis 2021 metais maksimaliai būtų galima importuoti 4,2 mlrd. kWh elektros, o netaikant 0,62 koeficiento – 6,6 mlrd. kWh.
Ž. Vaičiūnas yra sakęs, jog tuo atveju, jeigu Baltijos šalys pasigamintų daugiau vietinės elektros arba jeigu būtų naudojami „tam tikri jungčių valdymo dalykai“, prekybos su Rusija apimtis galėtų sumažėti net iki 1,5 mlrd. kWh.
Naująją metodiką jau suderino Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai, tačiau ją dar turi patvirtinti nacionalliniai reguliuotojai. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė BNS antradienį sakė, kad dabartinis metodikos projektas neįgyvendintų Lietuvos priimto vadinamojo „antiastravinio“ įstatymo ir jį reikia tobulinti.
Pasak jos, pagal „Litgrid“ skaičiavimus iš formulės nėra eliminuojami fiziniai srautai per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį – juos eliminavus būtų galima dar labiau sumažinti prekybos su Rusija mastą, taip pat nėra išbaigta elektros kilmės garantijų sistema.
I. Žilienė teigė, kad nepatvirtinus naujos metodikos galios 2018 metų metodika, pagal kurią, įjungus Astravo AE, vyks prekyba tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus, o su žemynine Rusija ir Baltarusija Baltijos šalys nebeprekiaus. Tačiau tokiu atveju Latvija ir Estija gali patvirtinti savo metodiką prekybai su Rusija.
Seimo rinkimus laimėję konservatoriai antradienį sukritikavo parengtą metodiką, nes ji gali įteisinti „antiastraviniame įstatyme draudžiamas veikas“.
Daugiausia diskusijų kelia galimybė, kad Astravo elektra į bendrą rinką pateks per Latvijos ir Rusijos jungtį bei perdavimo linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos naudojimas.
Kadenciją baigianti Vyriausybė teigia, kad rizikas sumažins mažesnis pralaidumas ir kilmės garantijų sistema. Konservatoriai sako, jog saugiklių yra per mažai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...