Skalbimo paslaugos išgyvena renesansą – daugėja ir vartotojų, ir tokio verslo besiimančių įmonių. Ir ne vien didmiesčiuose.

Vienintelės skalbyklos Kretingoje savininkė sako, kad pradžia buvo sunki – būdavo, kad skalbimo mašinos stovėdavo be darbo. Dabar per dieną čia išskalbiama iki 100 kg skalbinių, o klientų – dvigubai daugiau, nei pradėjus verslą prieš trejus metus. Daugiausiai drabužių čia neša vyresnio amžiaus žmonės.

„Gal jie mėgsta išlygintoje, stangrioje patalynėje miegoti, pripratę nuo senų laikų, nes rusų laikais visi skalbyklose skalbdavo, nes skalbimo mašinų nebuvo. Gal toks yra išlikęs senų žmonių požiūris į švarią, kvepiančią patalynę“, – svarsto UAB „Sonreda“ vadovė Reda Palauskienė.

Skalbyklose skalbiami ne tik dideli, į skalbimo mašinas namie netelpantys drabužiai, pledai, striukės, bet ir patalynė, rankšluosčiai. Žmonių neatbaidė net po euro įvedimo pabrangusi paslauga.

„Turiu skalbimo mašiną, bet aš neturiu laiko, kada skalbti. Žinau, kad skalbia tiktai mano rūbus, įdeda, kokius noriu kvapus. Esu labai patenkinta“, – džiaugiasi Kretingos gyventoja Snieguolė.

Savitarnos paslaugas teikiančios skalbyklos Klaipėdoje vadovas sako, kad gyventojų, norinčių išsiskalbti drabužius, beveik nebėra. Išsilaikyti esą padeda sutartys su verslu – viešbučiais, poilsio namais, restoranais. Dažnai net iš aplinkinių rajonų ar pajūrio kurortų. Jie sudaro apie 80 proc. visų klientų.

„Pagrindinis skalbyklos užimtumas yra vasaros metu, kai dirba poilsio namai Palangoje, Nidoje, tada dirbame pilnu tempu. O žiemą užimtumas krinta apie 50 proc.“ – sako UAB „Skalbimo paslaugos“ vadovas Tomas Gricius.

Didžiausio klientų antplūdžio, kaip ir daugelis verslų, skalbyklos sulaukia ir prieš Kalėdas bei Velykas. O vasarą papildomai įdarbinamas ir vienas kitas darbuotojas.