Rengiasi protestui

"Situacija yra labai miglota, nes Sveikatos apsaugos ministerija neatsako, kokia sistema bus didinami atlyginimai. Mes labai daug kartų esame nusivylę valdžia, todėl į tuos pažadus žiūrime skeptiškai, – sakė Lietuvos medikų asociacijos vadovas Darius Jauniškis. – Pažadėta 20 proc., bet viskas susukta taip, kad jie didės mažiau. Signalų, kad negausime tų 20 proc. yra labai daug. Mes negauname iš valdžios konkrečių skaičių."

Lietuvos medikų sąjūdis siekia, kad iki 2020-ųjų medikų vidutinis atlyginimas būtų 2 600 eurų iki mokesčių, atlyginimus kasmet didinant po 30 proc. Dabar jis vos ne perpus mažesnis – 1 400 eurų. Vyriausybė buvo pažadėjusi, kad šalies medikų atlyginimai vidutiniškai 20 proc. kils nuo gegužės.

Gydytojų rezidentų algos dešimtadaliu padidėjo nuo sausio, tačiau kiti medikai gali nesulaukti finansinio pagerėjimo. Labai daug neatsakytų klausimų: iš kur bus paimta lėšų atlyginimams didinti, kiek, kam didės, kaip pasikeis darbo krūviai ir t.t. Su medikais niekas apie tai net nediskutuoja.

"Su medikais tariamasi, kai valdžiai yra naudinga, tariamasi su Lietuvos gydytojų sąjunga, kuri mūsų negina, kuri 20 metų nieko neveikia, – aiškino D.Jauniškis. – Ji valdžios pusėje, su ja labai gerai tartis."

Gal valdžia su gydytojais svarsto, kur šie mato finansavimo šaltinių? Pasak D.Jauniškio, būna, kad klausia, bet, anot jo, medikų darbas yra ligonius gydyti, o ne pinigais rūpintis. Tačiau, kiekvieną kartą priėmus teisės aktus didinti atlyginimus, duodama tik dalis lėšų, gydymo įstaigoms nurodoma trūkstamą sumą prisidurti iš kitur.

"Mes privalome teikti geriausias paslaugas, kokias tik galime, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovas. – Valdžios darbas – rasti finansavimo šaltinių. Bet gal, duok Dieve, viskas bus gerai. Nesakykim "op" neperšokę upelio. Vis dėlto pasiekia signalai, kad taip nebus. Todėl rengiame mitingą, norime valdžiai priminti, kad nenuleidžiame rankų. Ir jei ji nevykdo įsipareigojimų – mes streikuojame."

Lietuvos medikų sąjūdis Medicinos darbuotojų dienos išvakarėse, balandžio 26-ąją, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje rengia antrąją šiemet protesto akciją "Ką pasiūlysite medikams rytoj?"

Valdžia sukčiauja

Ekspertų teigimu, medicinos finansavimą žlugdo pati valstybė, nustačiusi skirtingus privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčius. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje tik 1,32 mln. gyventojų PSD įmokas mokėjo patys, dauguma iš jų – 9 proc. pajamų (6 proc. skaičiuojama iš darbuotojo atlyginimo ir 3 proc. prideda darbdavys). Už 1,69 mln. gyventojų mokėjo valstybė. Ir mokėjo maždaug tris kartus mažiau nei dirbantis asmuo. Valstybės draudžiamų asmenų sąraše didžiąją dalį, maždaug 45 proc., sudaro pensininkai, 35 proc. – vaikai iki 18 metų, 10 proc. – bedarbiai, 6 proc. –  studentai ir vyresni nei aštuoniolikos metų moksleiviai ir dar 4 proc. kitoms kategorijoms prisikiriami teisę į nemokamas medicinos paslaugas turintys Lietuvos gyventojai.

Pinigų netrūksta, biudžetas yra milijardinis, prioritetai ne taip sudėlioti. Medikų algų didinimas nėra mūsų valstybės prioritetas.

Šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete suplanuota, kad 1,2 mlrd. eurų bus gauta dirbančių žmonių ir darbdavių sąskaita, o iš valstybės – mažiau nei 500 mln. eurų. Vidutinė metinė dirbančio asmens PSD įmoka šiemet sieks 889,9 euro, valstybės – 321,4 euro.

Ir medikai, ir ekonomikos ekspertai sutaria, kad jei valstybė už tuos žmones, kuriuos draudžia PSD, sumokėtų mokesčius nuo minimalios arba vidutinės algos, PSDF biudžetas būtų perteklinis. Nereikėtų net diskutuoti, iš kur paimti lėšų medikų atlyginimams, nes šios dienos tarifais būtų surinkta net 720 mln. eurų daugiau.

O dabar visas ginčas vyksta vos dėl 20 mln. eurų. Tiek reikėtų papildomų pinigų prie skiriamų Valstybinės ligonių kasos 62 mln. eurų, norint realiai padidinti atlyginimus nuo gegužės 1 d. Tačiau su sąlyga, kad visos lėšos atiteks užmokesčio fondui. Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai primena, kad iš šios sumos dalis atiteks ir sveikatos priežiūros paslaugų finansavimui, įvairiems tyrimams ir t.t.

"Įsivaizduokite, kas yra tarp tų asmenų, kuriuos draudžia valstybė, – sako ekonomistė Rūta Vainienė. – Tai yra vaikai iki aštuoniolikos metų, pensininkai, na, visi tie, kurie serga labiausiai. O paradoksalu, kad įmokos yra daug mažesnės, nei sumoka šiaip bet kuris žmogus. Net už neregistruoto bedarbio, kuris moka pats už save, – nuo minimalios algos. Čia toks pasityčiojimas: valstybės gydomi asmenys gydosi kitų žmonių sąskaita. Turėtų valstybė mokėti bent nuo minimalios algos, o šiaip – nuo vidutinės."

Šią savaitę Vyriausybė pagaliau pritarė parlamentarų idėjai, kad už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis mokama PSD įmoka turėtų būti prilyginta įmokai, kurią moka savarankiškai mokantys PSD įmokas, tai yra 9 proc. nuo užpraeitų metų dvylikos minimalių atlyginimų. Papildomai 2019 m. tam reikėtų 138 mln. eurų. Tačiau kada įstatymų pataisos galėtų būti priimtos, dar nežinoma.

Tai iš kur pinigai?

"Pinigų netrūksta, biudžetas yra milijardinis, prioritetai ne taip sudėlioti, – tvirtina R.Vainienė. – Medikų algų didinimas nėra mūsų valstybės prioritetas. Norint galima perskirstyti ir esamą biudžetą. Tačiau, kalbant apie papildomą finansavimą, kaip vienas iš šaltinių būtų didinti valstybės įmoką už jos draudžiamus asmenis bent jau nuo minimalio mėnesio algos, ne taip, kaip dabar, – simboliškai. Ktas šaltinis būtų pacientų priemoka už paslaugas. Simbolinės – 1 ar 3 eurų už vizitą, už lovadienį. Priemokas taiko estai, į kuriuos visą laiką pasižiūrime su pavydu. Primokėjimo sistema gera ne tik todėl, kad atsiranda papildomų lėšos gydymui, bet ir tuo, kad atgraso nuo nereikalingų vizitų pas gydytoją. Pažiūrėkite, kiek žmonių ateina be tikslo, be ligos, tik pabendrauti. Aišku, chroniškiems pacientams nebūtų jie taikomi. Yra kitose šalyse sukurtos sistemos, jomis ir estai naudojasi."

Anot ekonomistės, paciento priemoka į kasą, o ne vokelyje, ir būtų pasakymas, kad medicina yra mokama. Dabar mokama triskart: mokesčiais, į kasą ir į kišenę.

"Nepritariu nuomonei, kad reikia mokesčius didinti ir iš gautų pajamų papildomai viską finansuoti, – aiškino R.Vainienė. – Nėra jokių garantijų, kad iš to lėšos nukeliaus sveikatos priežiūrai. O paciento priemokos vienareikšmiškai atitektų gydymo įstaigoms. Ir sumokėtų asmuo, kuris kreipiasi tų paslaugų. Atkreipkite dėmesį, kad dabar 30 proc. užsirašiusiųjų pas gydytojus į gydymo įstaigas neatvyksta ir net nepraneša, jog nepasirodys. Jei reikėtų sumokėti priemoką, tai vis tiek būtų disciplinuojantis dalykas."

Įstrigę svarstymai

Pastaraisiais metais buvo parengta bent keletas projektų, kaip pakeisti dabar galiojančią PSD įmokų tvarką, kokie turėtų būti medicininių paslaugų įkainiai pagal amžiaus grupes. Privalomojo sveikatos draudimo taryba siūlo dvigubai brangiau įvertinti šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų metines kainas: kūdikiui iki 1 metų – 118,44 euro (dabar yra 53,89), 1–7 metų vaikams – 65,88 euro (47,26), 8–17 metų paaugliams – 31,01 euro (22,81), 18–34 metų jaunimui – 23,18 euro (20,34), 35–49 metų suaugusiesiems – 29,05 euro (25,48), 50–65 metų suaugusiesiems – 45,41 euro (39,83) ir vyresniems nei 65 metų senjorams – 57,03 euro (50,03). Tačiau visi svarstymai buvo atidedami į Seime, ir ministerijose teisinantis, kad reikia parengti visų mokesčių reformą. Kodėl tiek ilgai delsiama?

"Todėl, kad tai ne prioritetas, – sako R.Vainienė. – Kaip  kažkada ir krašto apsauga nebuvo prioritetas. O dabar štai pasakė – skirsime 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Ir skyrė. Kita vertus, manau, kad valstybė yra prisiėmusi per daug funkcijų: bus jos finansavimas ir ten, ir ten. Bet, akivaizdu, to nepatempia. Turėtų įvardyti, ko ji nefinansuoja."