Ne veltui sakoma, kad laimingiausi tie žmonės, kurie savo pomėgį paverčia ir darbu. Iš meilės kinui projektą KINFO pradėjusi jaunuolių kompanija jau raško pirmuosius veiklos vaisius ir nežada sustoti.

Idėja – iš informacijos stygiaus

Šiuo metu dar sudijuojančios magistrantūroje Lina Sakalauskaitė ir Eglė Burbaitė pasakojo, kad KINFO kaip iniciatyva atsirado jau prieš pusantrų metų. Tada šio projekto jos ėmėsi su dar dviem žmonėmis – Donatu Mince ir Andriumi Meška. Šie keturi jaunuoliai tebėra pagrindiniai KINFO idėjų vykdytojai. Kaip teigia L.Sakalauskaitė, pirminė idėja kilo iš jaučiamo informacijos trūkumo.

"Mums trūko tokios vienos vietos, kur galima rasti informacijos apie kiną, kino renginius, apie tai, ką Lietuvoje veikia kino žmonės, kokie filmai filmuojami, kada juos galima pamatyti, kur ir kada vyksta įdomesni seansai su režisieriais, galų gale, kiek vis dėlto yra festivalių Vilniuje", – prisiminė L.Sakalauskaitė.

Iš pradžių KINFO prasidėjo kaip interneto svetainė, kurioje kiekvienas apsilankęs galėjo pamatyti artimiausių kino renginių kalendorių.

"Paskui pagalvojome, kad to per mažai. Norėjome pritraukti daugiau žmonių. Tada atsirado spaudos pranešimų kėlimas ir autoriniai straipsniai. Po truputį augo komanda", – pasakojo L.Sakalauskaitė.

KINFO komandoje visi prie veiklos prisidedantys žmonės, kurių yra maždaug 25, dirba iš savanoriškų paskatų.

"Viskas komandoje yra šiek tiek chaotiška, nes žmonės ateina, padaro tai, ką jie nori, ir išeina, užaugę tiek, kiek galėjo bei norėjo, ir pasiėmę tai, ko jiems reikėjo", – kalbėjo L.Sakalauskaitė.

Viską daryti legaliai

Dar viena priežastis, skatinusi ir tebeskatinanti judėti į priekį, – noras pakeisti visuomenės požiūrį. E.Burbaitė įsitikinusi, kad kinas Lietuvoje turėtų būti suprantamas kaip menas, o ne vien kaip pramoga.

"Kinas nėra vertinamas vienodai kaip, pavyzdžiui, teatras. Visi supranta, kad teatras yra meno sritis, o kinas dažniausiai laikomas pramoga. Norėtųsi, kad žmonės į tai žiūrėtų rimčiau, ypač jaunimas. Norėtųsi, kad jie ne tik žiūrėtų kiną, bet ir galėtų rasti apie jį informacijos", – sakė E.Burbaitė.

KINFO komandai taip pat rūpi, jog žmonės suprastų, kokios svarbios yra autoriaus teisės ir kad jas reikia gerbti. Dėl šios priežasties Vilniaus senamiestyje įsikūrusiame knygyne "Mint Vinetu" atidaroma filmų, įrašytų į DVD diskus, lentyna.

"Tai viena iš mūsų iniciatyvų, kad jaunimas ar vyresnio amžiaus žmonės galėtų žiūrėti filmus ir tai darytų legaliai. Žmogus gali atnešti DVD, padėti jį į lentyną ir niekam nieko nesakęs pasiimti kitą, kuris jam patinka", – idėją aiškino E.Burbaitė.

Ši iniciatyva prasidėjo nuo dešimties jų pačių atneštų DVD diskų, kuriuos knygynas sutiko priglausti. Iš pradžių buvusi tik viena DVD diskų mainų lentynėlė greitai virto penkiomis nuolatos pilnomis, bet besikeičiančiomis lentynomis.

Dar viena KINFO iniciatyva – filmų vakarai. Kol kas jie surengti tebuvo du. Vienas – tam, kad žmonės sužinotų apie mainų lentyną, kitas – siekiant surinkti paramą vienai Vilniuje veikiančių gyvūnų prieglaudų. Renginyje buvo rodomas Albinos Griniūtės filmas "Našlaitynas". Tai trumpametražis dokumentinis filmas apie tą pačią gyvūnų prieglaudą.

Pagelbėjo konsultantai

"Pradėjome nuo tokių mažų žingsnių, mažų renginių. Dabar bendraminčių būrys plečiasi. Kadangi tas būrys auga, mes nusprendėme gauti juridinį statusą ir tapti viešąja įstaiga. Tam, kad galėtume būti truputėlį rimčiau vertinami. Taip pat tam, kad galėtume suteikti savo veiklai kryptį, kad tai nebūtų trumpalaikis projektas, kad mes įrodytume, jog į tai žiūrime labai rimtai", – tvirtino E.Burbaitė.

Įteisinę savo veiklą, KINFO įkūrėjai sulaukė pagalbos ir iš garsios konsultacijų įmonės "Civitta". O pagalba buvo reikalinga.

"Mums, kaip tokiems idėjininkams, visada pritrūksta konstruktyvaus verslo mąstymo, pagalbos, pasakymo, ko mums trūksta, kad po kurio laiko mūsų veikla turėtų materialinę išraišką", – sakė L.Sakalauskaitė.

Šis bendradarbiavimas su "Civitta" baigėsi tuo, kad įmonė net išrinko KINFO geriausiu jos konsultuotu pradedančiuoju verslu.

Reikia pastangų

L.Sakalauskaitė ir kitiems pradedantiems verslininkams pataria, jog svarbiausia yra išdrįsti paklausti.

"Viskas prasideda nuo to, kad garsiai paklausi. Garsiai užduodi klausimą, išdrįsti paskambinti ir pasidomėti – ar mes galime ten eiti, ar galime dalyvauti kokioje nors programoje, ar atitinkame kriterijus. Uždavęs tokius klausimus, netgi nustembi, kai gauni teigiamą atsakymą", – tikino pašnekovė.

Ji prisimena, kad iš pradžių ji ir kiti KINFO iniciatoriai labai visko bijojo. Manė, kad kultūrinė iniciatyva negali sulaukti dėmesio ar paramos.

"Tačiau atsiranda galimybių ir mes jomis naudojamės. Tereikia nepabijoti paskambinti visiems tiems atsakingiems žmonėms", – įsitikinusi L.Sakalauskaitė.

"Kai darai tai, kas tau patinka, norisi tai paversti savo darbu. Mes šiuo metu tai ir bandome padaryti. Jauni verslai, jaunos idėjos turėtų nebijoti ieškoti paramos ir pagalbos", – kolegei pritarė E.Burbaitė.

Tačiau merginos akcentuoja, kad reikia stengtis tobulėti ir pačiam. Prašyti paramos neužtenka ir netgi nederėtų, jei patys verslo kūrėjai nenori nieko dėl tos idėjos daryti.

"Negali būti užsidaręs, daryti tik tai, kas tau patinka, ir tikėtis, kad dar gausi paramos iš išorės. Tai nerealu. Jei tavo projektas nesulaukia atsako, nėra įdomus kitiems, kodėl jie turėtų tave remti? Reikalinga ne vien idėja, bet ir tikslingas darbas", – įsitikinusi E.Burbaitė.

Pašnekovių manymu, jaunoji karta turi daug puikių, gražių idėjų ir daug dirba tam, kad jos taptų tikrove.

"Jie mato kitų kartų klaidas ir nori jas ištaisyti, įdėti savo įnašą į visuomenę, ir jie tai daro drąsiai", – sakė L.Sakalauskaitė.

Paskata nesustoti

Per pusantrų veiklos metų KINFO iš interneto svetainės tapo ne viena iniciatyva ir netgi televizijos laida, kurią vasarą rodė nacionalinė televizija.

Viso to siekti bei nesustoti labiausiai, pašnekovių teigimu, padėjo grįžtamasis ryšys. Kai kurie žmonės tiesiog po renginio prieina ir pasako, kad jų vykdoma veikla yra nuostabi ir reikalinga.
E.Burbaitė prisimena, kad seniau tekdavo belstis į kino kūrėjų duris. Dabar kino kūrėjai patys ateina ir paprašo apie juos rašyti. Toks ne tik filmų mėgėjų, bet ir kūrėjų pripažinimas kolektyvą stumia į priekį.

Be to, paskata yra ir tai, kad Lietuvoje alternatyvios svetainės nėra. Dažniausiai apie kino renginius skelbia tik pavieniai portalai, kurie tuos renginius organizuoja. Kino teatrai skelbia tik rodomų filmų anonsus. KINFO siekia skelbti viską vienoje vietoje.

"Mes norime būti nepriklausomi ir objektyvūs – tokie, kurie žiūri ir komercinį, ir nekomercinį kiną", – atskleidė E.Burbaitė.

"Holivudas ar ne Holivudas, tai, kas yra įdomu, gera ir ką nors palieka, mums yra svarbu", – pritarė L.Sakalauskaitė.

Ateičiai – daug planų

Naujai besikuriantiems verslams ir iniciatyvoms pašnekovės pataria visada paklausyti protingų patarimų ar konstruktyvios kritikos. Tačiau komentarus, jog jauni žmonės per mažai išmano, kad galėtų ką nors sukurti, derėtų praleisti pro ausis.

"Pradžia sunki. Visi tai žinom, – sakė L.Sakalauskaitė. – Blogai yra tada, kai ji užsitęsia per ilgai. Bet jei tu matai, jog tai, ką darai, šį tą keičia, nors ir labai minimaliai, tu įsitikini, jog to reikia. Tada vėl semiesi jėgų ir judi į priekį."

Ji taip pat svarstė, kad siekis tobulėti yra užkrečiamas ir norint įgyvendinti idėją reikia tam pasiryžusių, idėją mylinčių žmonių. Prie kitų idėjų įgyvendinimo tikisi prisidėti ir KINFO.
"Norime ne tik prašyti paramos, bet po kurio laiko skirti tą paramą ir kam nors kitam, palaikyti kitus kultūrinius projektus. Taip, kaip mus palaikė, mes norime užaugti ir palaikyti kitus", – sakė E.Burbaitė.

Nors KINFO turi begales naujų idėjų ir iniciatyvų, pašnekovės tikino, kad jų kol kas neatskleis.

"Būtų labai apmaudu, jei pasakytume, kad padarysim, o paskui nepadarytume. Kai įgyvendinsim, tada ir papasakosim", – šypsojosi L.Sakalauskaitė.