Realūs siekiai ar imitacija?

– Prieš mėnesį premjeras Gintautas Paluckas patvirtino Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisijos sudėtį. Ar buvo jau kokių nors realių veiksmų, ar tai kol kas tik formalumas?

– Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisija veiklą pradėjo ir Vyriausybė jau gyrėsi tam tikrais procedūrų sutrumpinimais. Bet visgi mes pastebėjome, kad tos komisijos veikla kol kas yra labai mažos apimties. Pavyko sutrumpinti tam tikrus leidimo statyti saulės elektrines išdavimo procesus. Tai tik pirmieji žingsniai, todėl vertinti šios komisijos veiklos rezultatyvumą dar ne laikas. Tačiau vienas sprendimas, kuris mums atrodo sveikintinas, yra tai, kad ši komisija kiekvieną ministeriją įpareigojo sumažinti išlaidas neprioritetinėms sritims, tam, kad būtų sutaupomos biudžeto lėšos svarbesnėms valstybės funkcijoms finansuoti.

Ernestas Einoris. Asmeninio archyvo nuotr.

Valstybė turėtų pradėti ne nuo mokesčių didinimo, o nuo taupymo savo valdose.

– Ar matote ženklų, kad šios komisijos veikla leis užtikrinti, jog biurokratijos mažinimas taptų visos Vyriausybės prioritetu, o ne atskiros ministerijos projektu?

– Iki šiol funkcija mažinti administracinę naštą buvo sutelkta tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Dabar Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisija sudaro sąlygas šią funkciją vykdyti visai Vyriausybei, nes komisijos vadovas yra ministras pirmininkas ir komisijos sudėtyje yra kiekvienos ministerijos atstovai. Bet žvelgiant į šios komisijos steigimo dokumentą, kuriame aprašomos jos funkcijos, matyti, jog trūksta tam tikros ambicijos ir detalumo, ką ši komisija nori pasiekti ir kaip bus išmatuojami jos veiklos rezultatai.

– Kaip vertinate Regionų ministerijos idėją?

– Šią idėją mes vertiname neigiamai, nes Vyriausybė kaip tik turėtų žengti priešinga linkme ir mažinti institucijų skaičių, atsisakyti nebūtinųjų veiklų tam, kad būtų sutaupomos biudžeto lėšos. Naujos ministerijos steigimas kainuotų papildomus milijonus. Be to, tas funkcijas, kurias atliktų nauja ministerija, jau atlieka Vidaus reikalų ministerija, tam yra paskirtas atskiras viceministras, kuris atsakingas už regioninę politiką, yra žemės ūkio viceministras, kuris kuruoja kaimo plėtros klausimus. Tad Regionų ministerijos steigimas tikrai yra nereikalingas. Panašu, kad šis žingsnis daromas ne ekonominiais, o politiniais sumetimais.

– O ar ministerijų miestelio idėja, kurios įgyvendinimas dabar tarsi stabdomas, jūsų manymu, šiuo momentu valstybei reikalinga?

– Mūsų manymu, reikalingas toks sprendimas, kuris padėtų sutaupyti valstybės išlaidas: ar tai būtų ministerijų miestelis, ar jau esamo nekilnojamojo turto objektų nuoma. Tai turėtų parodyti analizė, kurią turėtų atlikti Vyriausybė. Bet faktas, kad dabar valstybės turtas yra perteklinis ir jį reikėtų optimizuoti.

Mokesčių didinimas – ne išeitis

– Viešojo sektoriaus algos galiausiai tapo didesnės nei privataus. Kaip tai vertinate?

– Tai įvertinti gana nelengva, nes iš dalies skiriasi privataus ir viešojo sektoriaus struktūra tam tikru kompetencijų dydžiu, nes viešajame sektoriuje iš esmės dirba beveik tik aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, vien dėl profesijos tipo. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad pastaruosius kelerius metus viešajame sektoriuje darbo užmokestis augo ženkliai greičiau nei privačiajame. Be to, viešajame sektoriuje augo ne tik atlyginimai, ten yra ir daug platesnės socialinės garantijos. Pavyzdžiui, tie valstybės tarnautojai, kurie yra sukaupę reikšmingą stažą ir priklauso profesinei sąjungai, per metus gali atostogauti net 54 darbo dienas už tai gaudami atlyginimą. Tokios socialinės garantijos tikrai yra perteklinės.

– Jei taip ir toliau bus pučiamas viešasis sektorius su visais jo atlyginimais ir socialinėmis garantijomis, ar gali bankrutuoti valstybė?

– Nerimą kelia tai, kas atsispindi valstybės biudžete. Valstybės biudžetas jau dabar yra deficitinis, išleidžiama daug daugiau nei surenkama mokesčių ir tas skirtumas padengiamas skolintomis lėšomis. Tad valstybei tikrai būtina atsisakyti perteklinių garantijų valstybės tarnautojams ir optimizuoti jų skaičių.

– Kadangi valstybės biudžetas deficitinis, tai randasi ir naujų mokesčių idėjų. Kaip tai paveiks ekonominę aplinką Lietuvoje?

– Mūsų manymu, valstybė turėtų pradėti ne nuo mokesčių didinimo, o nuo taupymo savo valdose. Tai ir perteklinis valstybės turimas turtas, tiek valstybės valdomos įmonės, tiek žemė, tiek valstybės tarnautojų perteklinės socialinės garantijos, tiek neoptimalus viešųjų paslaugų (mokyklų, gydymo įstaigų) tinklas, nepritaikytas prie demografinių pokyčių Lietuvoje. Tad pirmiausia reikia galvoti, kaip sutaupyti savo valdose, ir tik tada pradėti kalbėti apie papildomus mokesčius. O kalbant konkrečiai apie mokesčius, jie turi būti kuo labiau užtikrinantys Lietuvos konkurencingumą, vien dėl to, kad jau dabar investuotojams mes esame padidintos rizikos zona dėl geopolitinių aplinkybių. Jeigu norime sulaukti papildomų investicijų ir naujų darbo vietų, turėtume šią išaugusią riziką kompensuoti daug patrauklesne mokesčių sistema nei kaimyninėse šalyse.

Varo valstybę į kampą?

– Anksčiau planuose buvusio Vyriausybės ketinimo neapmokestinti pelno dalies, skiriamos investicijoms, atsisakyta. Kaip tai atsilieps Lietuvos investiciniam klimatui?

– Verta paminėti, kad net ir reinvestuojamo pelno neapmokestinimas regiono kontekste būtų kompromisinis sprendimas, nes kaimyninės šalys – Latvija, Estija, Lenkija – pelno mokesčio išvis neturi. Jos iš esmės apmokestina tik paskirstytąjį pelną – dividendus. Lietuva norėjo priimti kompromisinį sprendimą, tai yra neapmokestinti tos pelno dalies, kuri yra investuojama į įmonės plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą. Tai buvo įrašyta į Vyriausybės programą, tačiau galiausiai šios nuostatos neliko. Tai kelia didelį nerimą, ypač girdint pažadus didinti pelno mokestį, didinti gyventojų pajamų mokestį. Tai tikrai suduotų smūgį Lietuvos konkurencingumui.

– ES kaip tik iškėlė tikslą – prikelti konkurencingumą, mažinti administracinę naštą, atotrūkį inovacijų ir technologijų srityje. Kokia Lietuvos perspektyva, atsilaikant šioje konkurencinėje kovoje?

– Nors ES veikimas čia taip pat labai svarbus, Lietuva savo ruožtu turi didelę laisvę mažinti administracinę naštą įmonėms. Nes jau dabar yra įvesta gerokai daugiau papildomų reikalavimų nei tų, kurių reikalauja Europos Komisija. Verslo atstovai kalba apie sudėtingas viešųjų pirkimų procedūras, kurios kainuoja ne tik verslui, bet ir valstybei. Mat reikalavimų, draudimų ir kitų administracinių sąlygų gausą valstybei taip pat reikia administruoti. Tad perteklinių reikalavimų atsisakymas sutaupytų papildomų lėšų.

Išgirdo ekspertų siūlymus?

– Jeigu bus priimtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamos pensijų sistemos pataisos, kokie, jūsų manymu, galimi savanoriško kaupimo scenarijai?

– Ta reforma, kokią ją mato nauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė, galiausiai ženkliai sumažintų pensijas kaupiančiųjų skaičių. Tai mažintų daugelio Lietuvos žmonių pajamas senatvėje. Reformos poveikis neišryškėtų dabar, bet po 20–30 metų. Nes ateityje „Sodra“ susidurs su dideliais iššūkiais mokėti jau dabartinio lygio pensijas, kadangi dirbančiųjų skaičius bus daug mažesnis, o pensininkų bus daug daugiau. Kaupimo sistema galėtų tai kompensuoti, tačiau kadangi sudaromos sąlygos nekaupti ir pasitraukti iš kaupimo sistemos, tai pakenks būsimų pensininkų gerovei.

– Panašu, jog naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė skelbia ir daugiau populistinių idėjų. Ką reikštų Lietuvos ekonomikai jos siūloma keturių dienų darbo savaitė?

– Šiuo metu siūlomi tam tikri sprendimai tikrai neatitinka laikmečio iššūkių ir mažina Lietuvos konkurencingumą. Nors siekiai turbūt yra geranoriški, bet galų gale ilguoju laikotarpiu jie taps žalingi ir rinkėjai tą pajus sumažėjus pensijoms, netekus darbo vietų ir sumažėjus valstybės biudžeto pajamoms.

– Ar būtų sutaupyta, jei būtų atsisakyta įvairių privilegijų valstybės tarnyboje, tam tikrų šventinių dienų?

– Esame paskaičiavę, kad viena šventinė diena valstybės biudžetui kainuoja apie 80 mln. eurų. O kalbant konkrečiai apie viešąjį sektorių, apie valstybės tarnybą, jeigu valstybės tarnautojų skaičius, kuris nuolat auga, būtų grąžintas į tą lygį, koks buvo 2018 metais, valstybės biudžetas sutaupytų apie 50 mln. eurų per metus.

– Lietuvos laisvosios rinkos institutas nusiuntė siūlymą peržiūrėti ir atsisakyti nebūtinų valstybės institucijų funkcijų ir paslaugų teikimo. Ar buvo kokia nors reakcija?

– Reakcijos sulaukėme prieš savaitę. Vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas, kuriuo visos ministerijos buvo įpareigotos ieškoti, kaip sumažinti savo išlaidas, planuojant kitų metų biudžetą, atsisakant nebūtinųjų veiklų, funkcijų ir išlaidų. Šis sprendimas mus tikrai nudžiugino, nes valstybėje tikrai yra daugybė neišnaudotų rezervų, kaip sutaupyti lėšų ir perskirstyti jas svarbesnėms sritims finansuoti.