- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvieną mėnesį „Sodros“ pranešimus dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų gauna apie 155 tūkst. gyventojų – tai ir pirmą kartą įsiskolinę žmonės, ir asmenys, kurių skolos kaupiasi ilgiau. Per metus nutinka vidutiniškai 12 tūkst. atvejų, kai nuskaičiuoti pinigai grąžinami į gyventojų sąskaitas.
„Siekiame, kad „Sodros“ klientai galėtų patogiai ir be rūpesčių naudotis valstybinio socialinio draudimo paslaugomis ir taip pat paprastai galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Jei pasitaiko tokių atvejų, kaip neseniai nuskambėjęs viešoje erdvėje, kuomet pinigai nuo žmogaus sąskaitos buvo nuskaičiuoti per klaidą, atsiprašome ir darome viską, kad išsiaiškintume klaidos priežastis.
Apgailestaujame dėl žmogaus patirtų nepatogumų. Patikslinus duomenis, lėšos buvo grąžintos per 2 darbo dienas – tiek vidutiniškai trunka pinigų grąžinimas panašiose situacijose“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
Administruodama socialinio draudimo įmokas ir išmokas, „Sodra“ naudojasi savo ir kitų valstybės institucijų tvarkomų registrų duomenimis. Visa informacija yra kruopščiai tikrinama vadovaujantis nustatytomis procedūromis. Vis dėlto, kartais nepavyksta išvengti situacijų, kurios sukelia nepatogumų gyventojams.
Per metus užfiksuojama vidutiniškai 12 tūkst. atvejų, kai lėšos, nurašytos nuo gyventojo sąskaitos dėl PSD įsiskolinimo, yra grąžinamos. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui, žmogus, kuris turi PSD skolą ir kuriam „Sodra“ yra pateikusi mokėjimo nurodymą, pradeda gauti socialinę išmoką. Kai sąskaitoje atsiranda pinigai, jie nuskaičiuojami automatiškai. Tačiau išskaičiuoti pinigų iš socialinių išmokų negalima, todėl, pateikus reikiamą informaciją, lėšos grąžinamos į sąskaitą.
Kita dažnai pasikartojanti situacija – žmogus išvyksta gyventi į užsienį, tačiau nedeklaruoja savo išvykimo. Tik tuomet, kai PSD mokestis nurašomas nuo sąskaitos, asmuo pateikia reikiamus dokumentus.
Kai kurie atvejai susiję su informacijos mainų trūkumais, kitų institucijų pateikta neteisinga ar laiku nepateikta informacija. Dėl kiekvieno atvejo aiškinamasi individualiai. Paprastai po skundo registravimo ar trūkstamų dokumentų pateikimo, pinigai grąžinami į gyventojo sąskaitą per 1-2 darbo dienas.
„Suprantama, kad pinigų nuskaitymas sukelia žmonėms rūpesčių. Tačiau „Sodra“ niekada nenurašo pinigų nuo gyventojų sąskaitų be įspėjimo. Kiekvieną mėnesį pranešimus dėl PSD įmokų gauna ir pirmą kartą įsiskolinę asmenys, ir gyventojai, kurių skolos kaupiasi ilgiau. Vidutiniškai per mėnesį siunčiama 155 tūkst. priminimų – tai beveik 2 mln. pranešimų per metus. Nuolat raginame klientus tikrinti informaciją asmeninėse paskyrose www.sodra.lt/gyventojui, taip pat pateikti kitus savo kontaktinius duomenis, kad „Sodros“ siunčiama informacija pasiektų juos greitai, jų pačių pasirinktu būdu – elektroniniu paštu arba telefonu“, – sako J. Miskis.
Kodėl reikia mokėti PSD įmokas
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones.
Už dirbančiuosius pagal darbo sutartį PSD įmokas sumoka darbdavys.
Už dalį gyventojų, kurie dėl objektyvių priežasčių negali turėti darbo pajamų, PSD įmokas moka valstybė. Asmenys iki 18 metų, moksleiviai, dieninių skyrių studentai yra draudžiami valstybės lėšomis. Valstybė sumoka PSD įmokas taip pat už moteris esančias nėštumo ir gimdymo atostogose, nedirbantį vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 8 metų ir nedirbantį vieną iš tėvų, auginantį du ar daugiau nepilnamečius vaikus, pensininkus ir šalpos kompensacijų gavėjus, Užimtumo tarnyboje užsiregistravusius bedarbius.
Patys sveikatos draudimo įmokas turi mokėti savarankiškai dirbantys gyventojai, taip pat tie žmonės, kurie niekur nedirba, nevykdo jokios ekonominės veiklos, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...