Skirtumai – jau pirmajame šimtuke

Tarp "Bloomberg Billionaires" turtingiausiųjų po pertraukos vėl pirmas – programinės įrangos milžinės "Microsoft" įkūrėjas amerikietis Billas Gatesas, turintis visokio gero už 110 mlrd. JAV dolerių. Jis laipteliu žemiau stumtelėjo 1 mlrd. JAV dolerių mažiau turintį "Amazon" įkūrėją ir vadovą irgi amerikietį Jeffą Bezosą. Šio pinigų maišas per metus patuštėjo dėl skyrybų. Po turto dalybų jam teko 109 mlrd., o buvusiai žmonai – 35 mlrd.

Žemiau savo 103 mlrd. JAV dolerių įvertintais turtais didžiuojasi prancūzų magnatas Bernardas Arnault, kuris vadovauja grupei LVMH, žemiau – JAV investuotojas Warrenas Buffettas, turintis 86,6 mlrd., penktas – "Facebook" vadovas amerikietis Markas Zuckerbergas – 74,5 mlrd. Toliau – ispanas Manacio Ortega – 67,6 mlrd., amerikiečiai Larry Page'as – 64,3 mlrd., Sergey Brinas – 62,4 mlrd., 10-ąją ir 11-ąją vietas dalijasi Charlesas Kochas ir jo mirusio brolio žmona Julia Flescher Koch, turintys po 64,7 mlrd. Pavyzdžiui, 100-ąją vietą užimančio Kinijos piliečio Zhong Huijuan, valdančio sveikatos priežiūros verslą, turtas vertinamas jau tik 13,7 mlrd. JAV dolerių.

"Bloomberg Billionaires" sudarytą turčių 500-uką baigia nelabai turtingas JAV investuotojas Woody Johnsonas su "varganais" 4,2 mlrd. amerikietiškų dolerių. Beje, antrajame 100-uke paminėtų asmenų turtai vertinami 8–13 mlrd., trečiajame 100-uke – 6–8 mlrd., ketvirtajame – 5–6 mlrd., penktajame – 4,2–5 mlrd. JAV dolerių.

Labai turtingi kaimynai

"Bloomberg Billionaires" sąraše lietuviškų pavardžių nėra. Turtingiausiųjų pasaulio 500-uke – vos vienas vakarietišku keliu pasukusių posovietinių valstybių atstovas. Peteris Kellneris su 12,5 mlrd. JAV dolerių turtu iš Čekijos yra 112-as. Užtat netrūksta turtuolių iš buvusios Sovietų Sąjungos. Net 23 milijardieriai yra iš Rusijos, vienas iš Ukrainos (Rinatas Akhmetovas (5,63 mlrd. JAV dolerių ir 339-oji vieta).

Turtingiausiu Rytų kaimynėje laikomas 35-ąją vietą užimantis Vladimiras Potaninas su 26 mlrd. JAV dolerių vertinamu turtu. O pirmajame 100-uke – net dešimt Rusijos atstovų. Tarp jų yra ir lietuviškų šaknų turinčio Romano Abramovičiaus pavardė (15,2 mlrd. JAV dolerių ir 85-oji vieta).

Įdomiausia, kad į pirmąjį 100-uką nepakliuvo nė vienas žemiškuoju rojumi laikomos Šveicarijos gyventojas, užtat trečdalis pačių turtingiausiųjų – iš Jungtinių Valstijų. "Bloomberg Billionaires" 500-uke iš šios šalies įrašyti tik šeši žmonės. Jų visų turtas vertinamas maždaug 44 mlrd. JAV dolerių, tai yra mažiau nei dviejų pačių turtingiausių Rusijos veikėjų (minėtojo V.Potanino ir Leonido Mikhelsono (24,5 mlrd. JAV dolerių).

Pasaulio turtingiausiųjų sąraše, palyginti su Rusija, nedaug ir Kinijos bei Indijos atstovų. O iš egzotiškų kraštų akį patraukia dviejų milijardierių iš Nigerijos pavardės.

Laiminga vidurinė klasė

– Ar žmogus, turintis turto už 109 mlrd. JAV dolerių, mažiau laimingas už tą, kuris vertinamas 110 mlrd.? – "Kauno diena" paklausė prof. G.Navaičio.

– Kai kalbame ne apie atskirą žmogų, o grupes, bendras nacionalinės laimės indeksas tampa gerai veikiančia matavimo priemone. Kai tokių žmonių atsiranda vis daugiau ir daugiau, juos tai apibūdina labai gerai. Tada galima lyginti tris gana aiškias grupes: varguoliai, vidurė klasė ir turtingieji. Pastarieji laimingesni už varguolius, bet jų grupės laimės indeksas mažesnis už vidurinės klasės.

Paaiškinimas paprastas. Kai pradedame kalbėti apie milijardus, akivaizdu, kad tai nėra tie pinigai, kurie bus suvartoti, todėl jie didelio džiaugsmo nesuteiks. Tokie pinigai yra valdymo priemonė. Kai kuriems žmonėms valdymo procesas teikia malonumą. Kai gali priiminėti sprendimus. Kai, tarkime, gali perkelti gamyklą iš vieno krašto į kitą, kuriame būtų didesnis darbo našumas ir būtų gaunama daugiau pelno. Kai gali priimti į darbą šimtus žmonių ir kai gali atleisti šimtus darbuotojų. Keisti kainų struktūrą ir pan.

Yra ir sprendimų priėmimo malonumas, ir galimybė realizuoti didelius projektus. Bet ne kiekvienam tai patinka. Todėl yra sakoma, kad turtingiausioji klasė mažiau laiminga už vidurinę. Ypač už aukštesnę vidurinę klasę, kuri turi pakankamas pajamas ir gali santykinai daugiau laiko savo laisvalaikiui, pomėgiams, šeimai. Jei reikia valdyti milijardus, gali paaiškėti, kad nebelieka laiko niekam kitam. Žinoma, gali būti pasamdyti vadybininkai, kurie valdys, nes ne kiekvienas milijardierius ir nori, ir sugeba tai daryti.

– 500-uke į akis krenta tai, kad praktiškai nėra milijardierių iš posovietinių šalių, išskyrus Rusiją. Kodėl kitur žmonėms nepavyko uždirbti pasakiškų pinigų?

– Rusijoje, Ukrainoje milijardieriai atsirado per palyginti trumpą laiką. Ir ne dėl jų išmanymo, sugebėjimų, o dėl privatizavimo neteisybių. Tą yra patyręs ir ne vienas Lietuvos gyventojas, tik ne tokiu dideliu mastu.

JAV turtingieji mokės daugiau?

– Dauguma 500-uke išvardytų milijardierių yra iš Jungtinių Valstijų. Ši valstybė vadinama svajonių šalimi, galimybių šalimi. Gal būtent milijardierių kiekis lemia ir kitų žmonių laimę konkrečioje valstybėje?

– Svajonių arba galimybių šalies apibrėžimas gali būti suprastas dvejopai. Kad tai apskritai yra šalis, kurioje leidžiama svajoti ir leidžiama siekti. Vertinant JAV pagal bendrą nacionalinės laimės indeksą, ši valstybė yra tik antrajame dešimtuke pasaulyje. Nėra jos tarp pagal laimingumą pirmaujančių šalių.

O milijardierių gausą Amerikoje lemia tai, kad JAV vis dėlto yra pirmaujanti pasaulio ekonomika.

– JAV ne už kalnų nauji prezidento rinkimai. Jų nekantriai laukia ir šios šalies turtingiausieji. 20 šalies milijardierių (tarp jų – vienas "Facebook" įkūrėjų, "Walt Disney" paveldėtojai, viešbučių tinklo "Hyatt" savininkai, net prieštaringai vertinamas Georgeas Sorosas) viešai kreipėsi į būsimus kandidatus prašydami jiems padidinti mokesčius. "Amerikos moralinė, etinė ir ekonominė atsakomybė yra labiau apmokestinti mūsų turtą", – taip viešu laišku į pretendentus vadovauti šaliai kreipėsi turtingiausi JAV piliečiai. Kodėl jie nori pasidalyti turimais pinigais?

Vidurinė klasė – lamingiausia, ji turi pakankamai pajamų ir gali daugiau laiko skirti savo laisvalaikiui, pomėgiams, šeimai.

– Pažvelkime į tai per Lietuvos prizmę. Iki šiol vyksta diskusijos, ar visiems reikia mokėti vienodą procentą nuo gaunamų pajamų, ar įvesti progresinius mokesčius. Tačiau vadinamosios laimės ekonomikos principai ir orientuoti į tai, kad apmokestinamas turtas. O itin didelis turtas, kuris neskirtas vartojimui, apmokestinamas progresiškai. Kalbant apie Lietuvą, tai galėtų būti apmokestinama nuo 30–50 mln. eurų.

Nes didelis turtas, jau minėjau, yra valdymo priemonė. Demokratinėje šalyje valstybės valdymas turėtų priklausyti piliečiams. Didesnis apmokestinimas nekeistų oligarcho materialinės padėties, tačiau leistų finansuoti daugybę socialinių programų, kurioms šiandien trūksta lėšų.

Panašu, kad Amerikoje ši situacija labiau suprantama, todėl atsiranda žmonių, besisiūlančių juos labiau apmokestinti. Turint 100 mlrd. dolerių ir atsisakant dešimtadalio šios sumos, realiai niekas nesikeičia to milijardieriaus gyvenime. O atsisakydamas jis kuria geresnę aplinką ir savo verslams.

Turtingiausi lietuviai

Lietuviškas žurnalas "Top" paskui pasaulio milijardierių 500-uką paskelbė mūsų šalies turtingiausiuosius verslininkus. Lietuvos reitingo sudarytojai nurodo, kad turto vertė apskaičiuota remiantis viešai prieinama informacija, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Registrų centrui pateiktomis deklaracijomis ir ataskaitomis, turint žinių įvertintas asmeninis turtas, o nekilnojamojo turto vertė apskaičiuota pagal rinkos kainas.

Turtingiausiu skelbiamas "Vilniaus prekybos" įkūrėjas Nerijus Numavičius. Mažmenine prekyba ir nekilnojamuoju turtu daugiausia užsiimančio Londone gyvenančio verslininko turtas įvertintas 1,1 mlrd. eurų. Logistika, sandėliavimu ir nekilnojamuoju turtu besiverčiančios įmonių grupės "Girteka Logistics" valdybos pirmininkas Mindaugas Raila, kurio turtą žurnalas vertina 750 mln. eurų, yra antras. Trečias –  "Avia Solutions Group" valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis su 630 mln. eurų. Žurnalas "Top" teigia, kad šiemet redakcijai pavyko įvertinti užsienyje veikiantį jo verslą, todėl jis gerokai pakilo reitinge, palyginti su ankstesniais metais.

Ketvirtas – "MG Baltic" prezidentas Darius Mockus (610 mln. eurų), penktas – buvęs VP grupės akcininkas Žilvinas Marcinkevičius (405 mln. eurų), šešta – "Achemos grupės" valdybos pirmininkė Lyda Lubienė (270 mln. eurų), septintas – prekybos tinklo "Kesko Senukai" įkūrėjas Augustinas Rakauskas (250 mln. eurų), aštuntas – įmonės "Vaizga" akcininkas Ivanas Paleičikas (215 mln. eurų), devintas – VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius (200 mln. eurų), o Lietuvos turtingiausiųjų dešimtuką baigia "Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis (190 mln. eurų).

"Kauno dienos", BNS inf.