Ministerijos teigimu, kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokės ne daugiau kaip 100 eurų metinio taršos mokesčio. Visa apimtimi jis pradės galioti tik 2025 metais.

„Po viešų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarėme, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau kuro naudojančias transporto priemones, kad visi kolektyviai mažintume automobilių sukeliamą taršą ir gyventume švaresnėje aplinkoje“, – pranešime sakė aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Kaip ir pirminiame įstatymo projekte, metinis mokestis būtų skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausytų nuo išmetamų teršalų kiekio, liktų tos pačios neapmokestinamo anglies dioksido grindys – 130 gramai kilometrui.

Nors taršos mokesčio įsigaliojimo data planuojama 2023 metų sausio 1 dieną, visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.

G. Krušnienė teigia, kad pereinamasis laikotarpis sudaro sąlygas pasikeisti automobilius į mažiau taršius ir sumažinti mokesčio sąnaudas arba išvis jo nemokėti.

50 proc. lengvata būtų taikoma socialiai remiamiems gyventojams, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.

Suderintą ir atnaujintą  Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo  projektą Vyriausybė svarstys kitą trečiadienį, vėliau dėl jo balsuos Seimas. Visos mokesčio pajamos bus naudojamos Darnaus judumo fondo priemonėms.