Ministerija: dar anksti daryti išvadas, kaip „Brexit“ paveikė krovinių vežimo apimtis

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad dar anksti spręsti, kaip galutinis Jungtinės Karalystės (JK) išstojimas iš Europos Sąjungos (ES) bendrosios rinkos paveikė krovinių vežimo apimtis į šią šalį.

„Jau dabar viešojoje erdvėje kartais pasigirsta kritikos, kad lyg krenta apyvarta ir kroviniai. Aš sakyčiau, kad mes turėtume šiek tiek palaukti, dar yra per anksti daryti išvadas. Verslo asocijuotos struktūros liudijo ir įrodymai tą sako, kad 2020 metų antrą pusmetį buvo išaugęs prekių srautas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Vieni skubėjo eksportuoti, kiti skubėjo sandėliuoti dėl to, kad nežinojo, kaipgi bus nuo sausio 1-osios, nes susitarimas pasiektas praktiškai per Kalėdas“, – diskusijoje Seime „Brexit“: iššūkiai ir galimybės Lietuvai“ ketvirtadienį sakė ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius.

Jo teigimu, Jungtinė Karalystė šiuo metu yra apsirūpinusi lietuviškomis prekėmis.

„Dabar dar JK turi mūsų prekių, jie yra apsirūpinę, be to, daugeliui punktų yra numatytas pereinamasis vienerių metų laikotarpis, tai šie metai bus, pavadinkime, lengvatiniai ir gali neparodyti tikrosios situacijos“, – sakė D. Kucevičius.

Pasak D. Kucevičiaus, kalbant apie bendradarbiavimą su šia šalimi, didelį potencialą turės į inovacijas linkę investuoti verslai.

„Pirmiausia yra inovacijų, technologinio bendradarbiavimo sritis. Čia didelį potencialą matome gyvybės mokslų ir lazerių srityje, kadangi ir pati JK yra viena progresyviausių ir daug į inovacijas investuojančių šalių, tai ir produktams kelia aukštus kokybės standartus. Turbūt didžiausią potencialą turės verslai, kurie yra linkę investuoti į inovacijas, nuolatos vystyti savo prekės ženklo produktus“, – sakė ministerijos atstovas.

Jis sakė, kad pastaruosius 3–4 metus „Investuok Lietuvoje“ konsultavo 226 kompanijas iš JK dėl verslo galimybių ir per šį laikotarpį Lietuvą pasirinko 31 įmonė.

„Ryškiausias pavyzdys yra „Revolut“ istorija, kuri numatydama „Brexit“ čia perkėlė savo pagrindinius pajėgumus ir sustiprino Lietuvos aspiracijas tapti fintech centru“, – teigė D. Kucevičius.

Tuo metu Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis sakė, kad verslas po „Brexit“ susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, papildomomis muitinės procedūromis.

„Nepaisant nepatogumų, Lietuvos verslas didelės ir mokios JK rinkos atsisakyti nežada. Aišku, iki tol, kol tai netaps nuostolinga, todėl reikalingas visų Lietuvos institucijų susitelkimas priimant ir kartu su verslu sprendžiant atsiradusius naujus iššūkius“, – sakė A. Laurinaitis.

Jo teigimu, JK yra ne svarbiausia, tačiau viena iš pagrindinių Lietuvos eksporto šalių, į kurią keliauja apie 4 proc. iš Lietuvos išvežamų prekių, įskaitant baldus, plastikus, trąšas, taip pat maisto prekes, sūrį, konservuotas daržoves, grybus.

„Ateitis parodys, ar britai bandys dalinai atsisakyti importo paskatinant vietinę gamybą, tą pamatysime gal trečiame, ketvirtame ketvirtyje“, – sakė LPK atstovas.

Jis akcentavo, kad su „Brexit“ įvyko ir negatyvių pokyčių, susijusių su migracija.

„Verslas reiškia susirūpinimą dėl diskriminacijos Lietuvos piliečiams išduodant darbo vizas dirbant JK, jaučiame, kad JK bando sukti protekcionizmo, šiokios tokios izoliacijos keliu“, – sakė A. Laurinaitis.

Jo teigimu, po JK išstojimo iš ES atsiradę nauji muitinės, sanitarijos reikalavimai sukelia naujų dokumentų ruošimo būtinybę, kurie verslui šiandien iki galo nėra aiškūs, todėl reikalinga institucijų pagalba.

JK galiausiai pasitraukė iš ES bendrosios rinkos šių metų pradžioje. Abi pusės sutarė dėl prekybos be muitų. Tiesa, pasienyje būtina atlikti daug naujų patikrų ir užpildyti dokumentų, o tai didina naštą daugeliui verslininkų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių