Energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad dauguma Prancūzijos koncerno „Veolia“ kaltinimų Lietuvai atrodo nepagrįsti. Taip jis preliminariai vertina „Veolia“ tarptautiniam arbitražui pateiktą ieškinį prieš Lietuvą, kuriame reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo.

„Gavome Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro pranešimą apie „Veolia“ prašymą kelti arbitražo bylą. Šiuo metu nagrinėjame pateiktą medžiagą, tačiau pirmas įspūdis – dauguma kaltinimų atrodo nepagrįsti. Pavyzdžiui, reiškiamas nepasitenkinimas dėl teismuose pralaimėtų bylų arba priežiūros institucijos kaltinamos tuo, kad tiria šilumos tiekėjų veiklą“, - BNS teigė R.Masiulis.

Pasak jo, išnagrinėjus pateiktą informaciją, arbitražui bus ruošiami ir teikiami procesiniai dokumentai.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų įgalioti ministeriją atstovauti Lietuvai ginče su „Veolia“. Konkreti atlygintinos žalos suma pranešime apie arbitražą, anot ministerijos, nėra įvardijama, tik nurodoma, kad dėl sutarties pažeidimų, investuotojai patyrė „daug milijonų eurų žalos“, ir kad ši suma bus vėliau patikslinta.

Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, kad Lietuvai pretenzijos reiškiamos dėl tariamų Lietuvos ir Prancūzijos sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pažeidimų.

Pasak ministerijos, kol kas neaišku, kiek kainuos bylinėjimasis su „Veolia“ - išlaidos gali siekti nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų eurų. Pavyzdžiui, bylinėjimasis su „Gazprom“ Stokholmo ir Jungtinių Tautų arbitražuose Lietuvai jau kainavo apie 6,6 mln. eurų.

Lietuvoje apie 20 metų veikianti ir apie 200 mln. eurų į šilumos ūkį investavusi grupė „Veolia“ ieškinį prieš Lietuvą Tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) Vašingtone pateikė praėjusią savaitę.

Anot bendrovės, prašoma kompensuoti nuostolius, kuriuos „Veolia“ valdomos antrinės įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ patyrė dėl neva nesąžiningų diskriminuojančių teisės aktų pakeitimų ir veiklos reguliavimo sprendimų. Tačiau „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri (Genduri) nesukonkretino kaltinimų Lietuvai - anot jos, kalbama apie maždaug 50 įstatymų pakeitimų šilumos sektoriuje, kurie esą pakeitė tarifų skaičiavimus, kuro pirkimo tvarką ir panašiai.

Lietuvos teismų sprendimai pastaruoju metu yra nepalankūs Vilniaus energijai, įskaitant ir atmestą įmonės ieškinį dėl 19 mln. eurų permokos už „Gazprom“ Lietuvai tiektas brangias dujas. Teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) ir kitiems jos vadovams, o Konkurencijos taryba neseniai skyrė jai 19 mln. eurų baudą.

Be to, prokurorai įtaria „Vilniaus energijos“ vadovus leidus su ja susijusiai įmonei „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų

„Vilniaus energija“ iki 2017 metų balandžio Vilniaus savivaldybės valdomai įmonei Vilniaus šilumos tinklai turi grąžinti Vilniaus šilumos ūkį, kurį išsinuomojo 15-kai metų ir į kurį investavo apie 160 milijonų eurų, o visoje Lietuvoje - per 200 mln. eurų. Tačiau šis procesas gali būti sudėtingas dėl grąžinamo turto vertinimo ir lėšų, kurias, „Vilniaus energijos“ manymu, miestas turėtų grąžinti bendrovei.

„Veolia“ valdoma šilumos tiekimo bendrovė „Litesko“ valdo šilumos ūkius 8 miestuose, kai kuriuos jų ji yra išsinuomojusi20-30 metų.