Taip ministras siekia išsklaidyti abejones, jog Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą įgyvendinantis procentas nuo BVP krašto apsaugai buvo numatytas iki viešų pareiškimų, jog Vyriausybė ruošiasi nevykdyti įsipareigojimų formuojant gynybos biudžetą.

„Vis dėlto reikėtų žiūrėti į galutinį skaičių, kuris atsirado spalio 14 dienos ryte“, – interviu BNS sakė ministras.

Minimą spalio 14-ąją Krašto apsaugos ministerijoje įvyko neformalus susitikimas su nuomonės lyderiais, po kurio dalis susitikimo dalyvių feisbuke skelbė, kad Vyriausybė kitąmet gynybai rengiasi skirti mažiau nei 5 proc. BVP.

Anot finansų ministro, ministerijos pareigūno elektroninis laiškas Krašto apsaugos ministerijai, patvirtinantis planuojamus 5,38 proc. BVP asignavimus, buvo išsiųstas spalio 14 dieną 10.01 valandą. Finansų ministerija pateikė BNS šio laiško kopiją.

„Tai buvo elektroninis susirašinėjimas, nežinau, kas kam jį siuntė, bet aš jį pasižiūrėjau, savo akimis įsitikinau, kad taip ir buvo“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Kitų praėjusią savaitę pareigas palikusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės viešintų skaičių iš 2026 metų valstybės biudžeto derybų, kur minėti mažesni nei 5 proc. BVP gynybai, K. Vaitiekūnas nekomentavo.

„Žinokite, į tuos techninius niuansus tikrai, ypač kas buvo liepą, negalėčiau leistis, nes nei buvau ministru, nei labai detaliai žinau tuos tokius techninius dalykus, kurie ten vyksta visą biudžeto formavimo laikotarpį“, – kalbėjo ministras.

Jis tvirtino, kad kitais metais Valstybės gynybos fondo lėšas Vyriausybė skirstys lyderiaujant Krašto apsaugos ministerijai, todėl rizikų, kad jos bus panaudotos ne būtiniausioms gynybos užtikrinimo reikmėms, nėra.

Kitos interviu temos:

* NATO lygmens sprendimai leidžia keisti gynybos biudžeto skaičiavimo metodiką;

* Žada ieškoti kompromisų dėl naujų poreikių valstybės biudžete;

* Svarbiau – ne perskirstymo nuo BVP procentas, o lėšų naudojimo efektyvumas;

* Negali pažadėti, kad šią kadenciją mokesčiai nebeaugs;

* „Labai skeptiškas“ dėl prezidento siūlymo daugiau „Sodros“ perviršio skirti pensijų didinimui;

* Geopolitinių iššūkių akivaizdoje politikams ir valstybės valdymo institucijoms reikėtų suteikti daugiau laisvės skirstyti viešuosius pinigus;

* Privataus kaupimo pensijai reforma ir mažesnis pradinis įnašas didins būsto kainas;

* Viešieji finansai išliks tvarūs.

– Ministre, interviu iš pradžių norėjau pradėti nuo to, kad iki galo išsiaiškintume aplinkybes, susijusias su kitų metų gynybos biudžeto formavimu, bet gal nuo naujausios aktualijos norėčiau paklausti. Tai ar nesiformuoja naujų lėšų poreikis kontrabandiniams balonams numušinėti?

– Ne, iš tiesų apie lėšas nebuvo visiškai jokios šnekos. Tiesiog buvo labiau kalba apie tai, kaip skirtingos institucijos reaguos. Jos pasiruošė ganėtinai detalius planus ir manau, kad tas priemonių paketas iš skirtingų institucijų skirtingomis kryptimis, jis padės su šita grėsme susidoroti.

– Tai tas priemonių paketas nėra susijęs su poreikiais pirkti naują įrangą, kas papildomai kainuotų ir panašiai?

– Ne. Be to, kadangi grėsmė yra tokia ganėtinai moderni, šiuolaikiška, tai ir kontrpriemonės yra tokios ganėtinai modernios, šiuolaikiškos. Tai tokios, kurios galbūt ir nereikalautų labai ten kažkokių didelių lėšų.

– Palieskime gynybos biudžetą tada, jeigu galime, kad jau paviešino nueinanti krašto apsaugos ministrė dalį tarpinstitucinio susirašinėjimo, kur matėm įvairius skaičius. Tai tas tarpinstitucinis susirašinėjimas pirmiausia atskleidžia tai, kad iš pradžių buvo numatytas ketinimas gynybai skirti mažiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Liepą Finansų ministerijos rašte Krašto apsaugos ministerijai maksimalus asignavimų limitai gynybai buvo numatyti nepilni 3 mlrd. eurų, kas yra akivaizdu, kad kur kas mažiau negu 5 proc. BVP. Galite paaiškinti kaip įmanoma detaliau, kokiomis aplinkybėmis atsirado toks pasiūlymas?

– Žinokite, į tuos techninius niuansus tikrai, ypač kas buvo liepą, negalėčiau leistis, nes nei buvau ministru, nei labai detaliai žinau tuos tokius techninius dalykus, kurie ten vyksta visą biudžeto formavimo laikotarpį, kai žmonės visus metus Biudžeto skyriuje dirba. (...) Bet politinė valia nuo pat šios – ir 19-osios Gintauto Palucko Vyriausybės – darbo pradžios buvo, kad tai bus ne mažiau nei 5 proc. gynybai.

– Kada jūs pats įsitraukėte į politines derybas dėl gynybos biudžeto? Tai yra kada jos pasiekė ministrų, o ne viceministrų, ne ministerijų departamentų vadovų lygį?

– Kai tapau ministru, tai iš karto ir ėmėmės šito darbo, biudžeto formavimo, ir iš karto vyko derybos su partneriais, dialogas nuo pirmų minučių. Tai, be abejo, viskas vyko šiek tiek greičiau, nes Vyriausybė susiformavo rugsėjo 25 dieną.

– Jums jau esant ministru, Krašto apsaugos ministerijai tęsiant tarpinstitucines derybas buvo siūlomas beveik 4,4 mlrd. eurų gynybai biudžeto projektas – keliais šimtais eurų mažiau negu tai, kas atsirado galutiniame biudžeto variante. Gal galite papasakoti, kodėl? Ir kodėl tiek, nes tai irgi yra mažiau nei 5 proc. BVP?

– Ne. Iš pat pradžių buvo žinoma, kad bus mažiausiai 5 proc., paskui formuojant biudžetą tai buvo vis perskaičiuojama, prasukami visi duomenys, (...) žiūrima, kiek atsiranda tos fiskalinės erdvės. (...)

– Tai ar galite papasakoti dėl tų 4,4 milijardų eurų, kokiomis aplinkybėmis tas skaičius buvo?

– Tai turbūt irgi buvo vienas iš tarpinių skaičių, kuris tame etape buvo iškomunikuotas su partneriais, ir koalicijos, ir su ministrais, bet tai buvo tarpinis skaičius. Vis dėlto reikėtų žiūrėti į galutinį skaičių, kuris atsirado spalio 14 dienos ryte.

– Čia minite tą patį antradienį, kai vyko tas garsusis susitikimas Krašto apsaugos ministerijoje. Jis vyko vėliau nei ryte, bet jame, kaip mes suprantame ir žinome, buvo pristatomi mažesni skaičiai nei 5,38 proc. BVP. Jūs galit kažkaip patvirtinti, įrodyti, kad tas sprendimas gimė ryte, prieš susitikimą ministerijoje?

– Mes turime susirašinėjimą. Žmonės gi susirašinėja, siunčia informaciją Krašto apsaugos ministerijai. Tai mes viską turime, bet tiesiog laikomės šiek tiek kitokios praktikos negu buvusi krašto apsaugos ministrė.

– Tai gal galit patvirtinti dabar taip aiškiai, kad...

– Patvirtinu aiškiai. (...) (Laiškas su 5,38 proc. BVP gynybai buvo – BNS) 10 valandą 1 minutė.

(...) Tai buvo elektroninis susirašinėjimas, nežinau, kas kam jį siuntė, bet aš jį pasižiūrėjau, savo akimis įsitikinau, kad taip ir buvo. (Finansų ministerija BNS pateikė minimą susirašinėjimą – BNS).

– Gerai, paklausiu kitaip. Ar jums neatrodo, kad politikai į derybas dėl gynybos biudžeto įsijungė per vėlai?

– Aš manau, kad tiesiog tai lėmė šitos Vyriausybės susiformavimas būtent tuo metu. Ir visi įsitraukė į tas derybas, kai tiktai galėjo, pačią pirmą dieną. Kai Vyriausybė susiformavo, iškart sėdome prie biudžeto ir tiek politikai, tiek specialistai galėjo pagaliau turėti tuos rėmus, kuriuose galima dirbti. Nes kai buvo laikinoji Vyriausybė, būtų buvę sunku derėtis su ministrais, kurie neaišku, ar liks ministrais.

– Gal galite papasakoti, ar jūs valstybės biudžeto formavimo metu asmeniškai turėjote konfliktą su Dovile Šakaliene?

– Ne.

– Ar apskritai kalbėjotės, liaudiškai tariant, viens ant vieno, gynybos finansavimo klausimu?

– Mes esame su ja bendravę, ji čia buvo atėjus kažkada. (...) Tai ji šiek tiek pristatė mums situaciją, savo matymą, pabrėžė aktualumą šito finansavimo. Tai buvo visiškai darbinis, natūralus susitikimas.

Ministrė tikrai tikėjo tuo, ką daro, buvo tikrai užsidegus tą darbą padaryti kokybiškai ir darė taip, kaip mokėjo. Tiesiog turbūt kai kurie metodai gal buvo šiek tiek per daug ekstremalūs.

– Tęsiant apie gynybos biudžetą, jis yra neabejotinai rekordinis, bet kritikų užduotas naratyvas verčia dalį visuomenės abejoti, ar visi ten esantys pinigai iš tikrųjų nukeliaus grynai gynybai.

– Aš girdėjau tuos priekaištus ir tas pastabas, bet man tai atrodo labai buhalterinis požiūris, kad ten būtinai reikia nurodyti, kas bus perkama Valstybės gynybos fondo reikalais. Bet juk Valstybės gynybos fondas yra Krašto apsaugos ministerijos lėšos. O kadangi poreikiai krašto apsaugai yra tikrai didesni negu mes išgalim ar kada nors išgalėsim skirti, (...) tai, kad jie turi tam tikrą lankstumą panaudoti Valstybės gynybos lėšas, tai yra be galo didelis turtas.

Dabartinių dienų aktualijos tai tik pagrindžia. Žiūrėkite, dabar turime tuos „meteorologinius balionus“ ir kaip į tokią grėsmę reaguot, tai visiškai nauja grėsmė yra. Ir jeigu Krašto apsaugos ministerija turi lėšas, kurias galėtų laisviau naudoti, tai tas padidintų jų greitį, reaguojant į tokią grėsmę. Aš tai matau tik kaip privalumą, o kai kas tai mato kaip trūkumą.

– Apie Valstybės gynybos fondą dar pakalbėsime, bet pradžioje apie kitką. Biudžeto įstatyme yra numatyta formuluotė, kuri leidžia Krašto apsaugos ministerijai, suderinus tai su jumis, skirti lėšų savivaldybėms, jų socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai, kuri yra susijusi su kariniais poligonais, prieiga ir privažiavimais, o taip pat infrastruktūrai, kuri padėtų Lietuvai užtikrinti priimančiosios šalies paramą. Anksčiau nebuvo biudžeto įstatymuose tokios eilutės. Gal galite papasakoti, kieno iniciatyva ji atsirado, ar tai buvo jūsų, ar tai buvo Krašto apsaugos ministerijos?

– Krašto apsaugos ministerijos.

– Gal žinote detaliau, kodėl tos eilutės reikėjo?

– Nežinau, bet įtariu, kad tai galima suvesti būtent į tai, kad grėsmės kinta, jos kinta greitai, į jas reaguoti reikia išradingai ir turbūt tai palengvins jiems šią užduotį. (...)

– Apie Valstybės gynybos fondą. Kitąmet jis sieks apie 700 milijonų eurų. Vėlgi, skaičiai rekordiniai, bet kritikai kelia klausimą dėl tų lėšų panaudojimo. Gynybos fondo lėšas skirstys ne Krašto apsaugos ministerija, o Vyriausybė, kurioje yra įvairių sričių ministrų ir premjerė. Ar galite papasakoti, kad valstybės biudžeto formavimo metu esate pats dalyvavęs kokiose nors politinėse, darbinėse diskusijose apie tai, kaip galėtų būti skirstomas Valstybės gynybos fondas kitais metais?

– Iš tikrųjų, tokių diskusijų kol kas nebuvo.

– Supratau, bet ar galite nusakyti, kieno žodis bus svarbiausias, sprendžiant, kam bus naudojamos Valstybės gynybos fondo lėšos?

– Visų pirma, pasiūlys Krašto apsaugos ministerija, išdėstys savo poreikį. Tai aš manau, kad Krašto apsaugos ministerija tikrai žino iš techninės pusės, kam reikia pinigų, o politinį sprendimą rasti nemanau, kad bus problema.

– Dar apie skaičius truputėlį. Gal galite papasakot, kas lėmė sprendimą į išlaidų gynybai procentą nuo BVP skaičiuoti visą Krašto apsaugos ministerijos biudžetą? Matėme ankstesnius valstybės biudžetus, tą pelnytai šioje vietoje primena ir opozicija, kad į procentą nuo BVP gynybai anksčiau nebuvo įskaičiuojamos lėšos, pavyzdžiui, civilinei saugai – tie 25 mln. eurai iš Valstybės gynybos fondo. Taip pat nebuvo įskaičiuojamos lėšos, kurios iš Valstybės gynybos fondo atitekdavo kitoms ministerijoms karinio mobilumo projektams vystyti.

Kitų metų biudžeto atveju visas Krašto apsaugos ministerijos biudžetas įsiskaičiuoja į procentą nuo BVP, tuos 5,38 procentus. Akivaizdu, kad tai yra kitokia praktika. Tai kas taip nusprendė ir kokiomis aplinkybėmis?

– Tai, visų pirma, slėptuvėms ir civilinei saugai yra skiriami 25 mln. eurų, tai be tų lėšų būtų ne 5,38 proc., bet berods 5,35 procento. Tai skaičius labai mažai pasikeičia. Antras dalykas, kol kas Valstybės gynybos fondas yra skirtas Krašto apsaugos ministerijai ir ji panaudos (pinigus – BNS) ten, kur jai atrodo tinkama. Jeigu jiems atrodys, kad tinkamiausios išlaidos yra kažkokių ginklų ar karinės technikos pirkimas, tai jie už tai nupirks ginklus ir karinę techniką. Jeigu jie nuspręs, pavyzdžiui, kad jiems reikalingas kelias privažiuoti iki poligono, tai jie nuspręs ir pasidarys tą kelią ir pas kitas ministerijas galės neprašyt pinigų.

Tai yra greitesnis reagavimas į grėsmes ir pasikeitusi NATO metodika turbūt irgi nusako tai, kad 5 proc. yra siekiamybė, iš kurių pusantro procento gali būti dvigubos paskirties.

– Tai labai paprastai tariant, Hagos viršūnių susitikimo sprendimai irgi leidžia tas su gynyba susijusias lėšas taip pat įsiskaičiuoti į gynybos procentą, kas ir atsitiko, taip?

– Neapsigaukime, nes kol kas tų lėšų turime tiktai 25 mln. eurų, o visi 700 mln. eurų gali būti panaudoti pirkti, ką tiktai Krašto apsaugos ministerija nuspręs reikalingiausia.

– Ne visai Krašto apsaugos ministerija ir čia apie tai ir yra šita diskusija. Valstybės gynybos fondo lėšas skirstys Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija teiks sprendimo projektą.

– Na, taip, bet Krašto apsaugos ministerija atsakinga už šalies gynybos strategiją, todėl nemanau, kad Vyriausybė prieštaraus šalies gynybos strategijai.

– Gerai, ministre, pakalbėkim apie valstybės biudžetą kitomis temomis. Esate šviežiai atėjęs iš koalicinės tarybos posėdžio, kur gan glaustai pristatinėjote, kas buvo aptarta ir nuspręsta. Tačiau iš esmės matome, kad pasirodžius kitų metų valstybės biudžeto projektui, dalis suinteresuotų pusių sako, kad jiems numatytas finansavimas yra nepakankamas.

Tos pusės yra sveikatos priežiūros sektorius, kultūros sektorius (minėtas 4 milijonų eurų papildomų lėšų poreikis bent jau), pareigūnai, kurie nėra patenkinti jiems numatytu algų kėlimu, ir mokytojai, kurių atlyginimų didinimui numatyta mažiau pinigų, nei įsipareigota šakos kolektyvinėje sutartyje. Ar jūs žinote, kiek tiksliai minimoms interesų grupėms,reikia papildomai pinigų?

– Turbūt ne tiktai jūsų išvardintos sritys, bet visos sritys norėtų daugiau pinigų gauti ir žinotų, kur labai prasmingai juos išleisti. Deja, biudžetas yra toks, koks yra. Galimas šioks toks pastumdymas tarp eilučių, galima naujų šaltinių paieška. Manau, kad visose jūsų išvardintose srityse (...) bus bandoma atliepti tuos poreikius, bus bandoma rasti kompromisų. Esu įsitikinęs, kad tie kompromisai bus rasti.

– Kalbant apie raudonas linijas, aš suprantu, kad, jūsų manymu, kompromisas neturėtų reikšti augančių viešųjų išlaidų kitais metais?

– Na, būtų gerai, kad jos neaugtų, nes mes turime dabar naują ribojimą, tai yra valstybės išlaidų augimą, ir norėtųsi 2026 metais turėti tvarų biudžetą.

– Kai kurie sako, kad apie viešųjų finansų tvarumą mes kalbame pernelyg atsargiai, turint omeny, kad Lietuva istoriškai visada buvo fiskaliai tvarkinga šalis, lyginant su euro zona, lyginant su likusia Europos Sąjunga. Ar neatėjo metas pasakyti, kad susiduriant su tokiomis grėsmėmis, reikėtų siųsti velniop Mastrichto kriterijus? Neišmes juk mūsų už tai iš euro zonos.

– Viešųjų finansų tvarumas reikalingas, visų pirma, mums, o ne Europos Komisijai,(...). Tai yra reikalinga mums, kad mes išlaikytume skolą tvarią, o palūkanų mokėjimas neužimtų labai didelės biudžeto dalies.

– Ministre, dar apie biudžetą. Jūs, premjerė, jį vadinate sėkme, pavykus subalansuoti gynybos ir socialinius poreikius. Opozicija biudžetą vadina prognozuotu ir nuosaikiu kitoms, su gynyba nesusijusioms viešojo valdymo sritims. Ir turbūt nė viena pusė čia nemeluoja.

Bet ar mes galime konstatuoti, kad bent kuriam laikui, kol gynybos finansavimo poreikis bus toks, koks yra dabar, visuomenė negali tikėtis brangiau kainuojančių vadinamųjų diskrecinių priemonių, susijusių su viešojo valdymo išlaidomis?

– Mes nuo labai seniai turime tokią viešųjų išlaidų sistemą, kai mūsų biudžetai perskirsto apie 35 proc. nuo BVP. Užtat turime ganėtinai konkurencingą mokestinę sistemą, tai čia mūsų ir stiprybė, ir silpnybė tuo pačiu – iš vienos pusės tai neblogos sąlygos verslui, iš kitos pusės tai yra ganėtinai platus, tačiau ne itin kokybiškų visuomeninių paslaugų kontraktas. Manau, kad ta praktika tęsis tol, kol mes nenuspręsime, kad norėtume per biudžetą perskirstyti didesnę ekonomikos dalį.

– Jūs politiškai norėtumėte būti tas, kuris perskirstytų daugiau?

– Aš norėčiau, kad tos lėšos būtų panaudojamos efektyviai ir jeigu tai būtų efektyvu, tai tada tai būtų geras sprendimas. Efektyvumas yra tai, ką mes turime, pagrindinis mūsų kelrodis, į ką turime orientuotis didindami tą perskirstymo procentą.

– Kitaip tariant, papildomų pinigų ne per mokesčių didinimą ieškotumėte, o žiūrėtumėte, kaip sutaupyti, efektyviau valdant tai, ką surenka ir gali surinkti valstybė?

– Sutaupymas ir, svarbiausia, kokybiškų paslaugų užtikrinimas švietime, sveikatos apsaugoje, tai turbūt yra dvi svarbiausios sritys, kurios yra. Švietimui mes skiriame pakankamai didelę dalį biudžeto, pagal vidurkį mes netgi daugiau (skiriame nei ES vidurkis – BNS). Sveikatos apsaugos sistemą mes finansuojame šiek tiek mažiau negu (ES – BNS) vidurkis. Efektyvumas yra pagrindinis rodiklis. (...)

– Teko girdėti ir apie lažybas tarp ekspertų ir ekonomistų, kad augant apetitui dėl papildomų viešųjų išlaidų, aišku, pirmiausiai susijusių su gynybos finansavimu, Vyriausybė neišvengiamai per šią kadenciją turės pasiūlyti dar kartą didinti mokesčius. Ar jūs galite užtikrinti, kad to nebus?

– Negaliu to užtikrinti, manęs to dažnai klausia. Mes gyvename labai nestabilioje geopolitinėje aplinkoje, gali būti visko ir tam tikrų mokesčių pakeitimas arba pakėlimas iš karto sugeneruotų papildomų pajamų srautų į biudžetą.

– Bet pakenktų ekonomikai turbūt, ekonomikos vystymuisi?

– Aš manau, kad jeigu įvyktų tokia situacija (kad reikėtų didinti mokesčius – BNS), tai pakenkimas būtų gerokai stipresnis jau vien iš tos situacijos, negu paskui reagavimas į ją.

– Kalbant apie pensijas, kitąmet jos vidutiniškai augs apie 12 procentų. Tai yra panašiai kaip ir ankstesniaisiais metais, nepaisant visų pažadų dėl proveržio šitoje srityje ir diskusijų apie dalies „Sodros“ rezervo panaudojimą. Gal galite papasakoti, kaip vis dėlto šiemet vyko techniniu lygiu tos diskusijos ir kodėl Vyriausybei nepavyko numatyti pensijų didinimui daugiau pinigų?

– Manau, kad pensijų didinimui išties skiriamas labai didelis dėmesys ir didelė pinigų suma. 12 proc. augimas išties yra greitas ir man labai nepatinka šitas lyginimas, šitas lenktyniavimas, kiek vieni skyrė, kiek kiti.

– Gal normalu būtų, kad kairieji labiau didintų pensijas, nei dešinieji?

– Labai nenorėčiau į tai veltis, nes dešinieji dažnai komunikavo apie gynybą, bet dabar mes didiname (finansavimą – BNS). Yra skirtingi laikotarpiai, skirtingi prioritetai, skirtinga aplinka ir tiesiog tiek dešinieji, tiek kairieji dirba tam pačiam tikslui, tai yra Lietuvos gerbūviui.

– Kodėl diskusijos apie „Sodros“ rezervo naudojimą pensijų didinimui nevirsta kūnu?

– Dabar yra prezidento pasiūlymas įėjęs ir į jį žiūriu labai skeptiškai, nes tai dar labiau sumažintų erdvę mūsų diskreciniams sprendimams formuojant biudžetą. Didesnė lėšų dalis (būtų – BNS) paskirstoma automatiškai. Nemanau, kad tai yra gera kryptis, ypač dabartinėje situacijoje.

– Patarsite koalicijos partneriams nebalsuoti už tas pataisas?

– Aš manau, kad reikia irgi rasti kompromisą. Gali būti tam tikra dalis skiriama, bet mažesnė negu 20 procentų.

– Tiesiog 20 proc. jums yra per daug?

– 20 proc. yra per daug.

– Kiek būtų normalu?

– (...) Šiais metais berods 11 proc. ten skiriame. Norėtųsi turėti kuo daugiau diskrecinių priemonių, kad kuo mobiliau, kuo lanksčiau galėtume reaguoti į besikeičiančią aplinką.

– Dalis politikų skundžiasi tuo, kad Lietuvoje, kalbant apie valstybės biudžeto panaudojimą, nemažai išlaidų institucijoms atitenka automatu būtent dėl to, kad daug dydžių yra indeksuojami, mažiau manevro laisvės atsiranda politikams įgyvendinti jų prioritetus, rinkiminius pažadus ir panašiai. Gal šia prasme reikėtų revoliucijos Lietuvoje?

– Aš manau, kad tai yra gera sistema geriems laikams, bet, deja, geri, ramūs laikai, man atrodo, kad eina į pabaigą ir mums reikėtų grįžt prie to, kad politikai priimtų kuo daugiau sprendimų ir mažiau remtųsi excelinėmis formulėmis.

– Tai ką darysite, kad tai, ką sakote, virstų tikrove?

– Pirmiausiai reikėtų pensijų indeksavimą išties pažiūrėti, kad nebūtų perlenkiama lazda su tuo. Vyriausybė dirba dar tiktai truputį daugiau nei mėnesį, tai su tokiais strateginiais sprendimais reikia palaukti.

– Bet žadate tą viešą diskusiją strateginiu lygiu?

– Aš manau, kad mes tikrai turėsime diskusiją dėl šito.

– Kitais metais?

– Nežinau.

– Ministre, kalbant toliau apie biudžetą, skolos aptarnavimo išlaidos kitais metais augs 175,5 milijono eurų. Augs ir toliau, o 2027 arba 2028 metais šios išlaidos perlips milijardą eurų kasmet. Kokią žinutę tai siunčia apie viešųjų paslaugų plėtrą ateityje?

– Pagrindinis augimas, be abejo, yra dėl išaugusio finansavimo gynybai. Manau, kad ta laisvės kaina, kurią mes matome už lango, yra labai nedidelė, palyginus su ta, kurią moką ukrainiečiai.

– Pasikalbėkim visgi detaliau šita tema. Nepaisant to, kad dalis žmonių sako, jog gynybos finansavimo nereikia priešinti su kitomis sritimis ir, aišku, suprantama, kodėl taip sakoma, bet tas raginimas nepriešinti turbūt nėra validus. Juk kai sprendi, kam skirstyti viešąsias lėšas, automatiškai priešini vieną sritį su kita. Todėl man ir kyla klausimas dėl viešųjų paslaugų plėtros ateityje. Galite patvirtinti arba paneigti prielaidą, kad viešųjų paslaugų plėtra ateityje bus kukli, jeigu valstybė reikšmingai nedidins mokesčių arba jeigu neišgyvens ekonomikos bumo?

– Galiu dabar šnekėti tiktai apie 2025 ir 2026 metus (...). Kol kas to priešinimo nėra, nes mes naudojamės ta išlyga dėl gynybos išlaidų didinimo, kurią suteikia Europos Komisija.

– Ateityje jis tikriausiai bus, kai pradėsime grąžinti išaugusią skolą, o ir turbūt gynybos finansavimą turėsime išlaikyti panašiam lygyje. Tai aš noriu vis tiek grįžti prie to paties klausimo. Ką tai reiškia viešųjų paslaugų plėtrai po, pavyzdžiui, 2030 metų?

– Labai toli į priekį mes norime nusikelti.

– Mes norėtume, kad politikai strategiškai mąstytų, o ne tik rinkimų ciklo laikotarpiu.

– Kaip jūs iš pradžių minėjote, tai ekonomikos augimas yra, be abejo, vienas iš šaltinių. Taip pat kažkada ateityje galima svarstyti turbūt ir kažkokius mokestinius pakeitimus. Bet tikrai dabar pasaulis toks nestabilus, kad planuotume, kas bus po 2030 metų... Be abejo, tai reikia daryti, bet tikėtis, kad viskas atrodys taip, kaip dabar, tik tas įvyks po penkerių metų, turbūt yra ganėtinai naivu.

– Kalbant apie fiskalinį tvarumą, ar jūs įsivaizduojate scenarijų, kai Lietuvos valstybės skolos santykis su BVP grįš į 40 procentų?

– Niekada apie tai šitaip negalvojau, tiesą sakant. Tos galimybės skolintis iš tiesų yra vienas fundamentaliausių instrumentų, ką turi valstybės viešųjų finansų sistema. Tai visko gali būti. Mes matėme, kaip skolos sparčiai augo per pasaulinę finansų krizę 2009 metais, paskui matėme per koronaviruso pandemiją, kai buvo labai smarkiai šoktelėjusi, ir paskui ji grįždavo į šiek tiek žemesnį lygį.

Bet ar tai būtų 40, ar 50 proc., tai vis dėlto yra dar ganėtinai tvarus lygis, neviršijantis Mastrichto kriterijuose numatyto 60 proc. rodiklio. Daug šalių Europoje išties turi žymiai didesnes skolas ir turi labai rimtų problemų su jomis. Tai Lietuva kol kas dar toli iki to, bet bet mes visada turime atsakingai elgtis su viešaisiais finansais. (...)

– Lietuvos bankas nuo kitų metų rugpjūčio leido bankams mažinti būsto paskolos pradinį įnašą perkant pirmą būstą iki 10 procentų. Kaip žinia, kitais metais taip pat susidursime su procesu, kai daugiau ar mažiau žmonių pasinaudos galimybe išeiti iš privataus pensijų kaupimo arba pasiimti dalį lėšų. Akivaizdu, kad rinkoje atsiras daugiau pinigų. Nors tai nėra tiesiogiai jūsų sritis, bet kokią žinutę tai siunčia apie būsto kainų augimą ateityje?

– Aš dvejopai vertinu šitą iniciatyvą. Iš vienos pusės, gerai, nes bus atpalaiduotas didelis pinigų kiekis iš pensijų pakopos ir dalis žmonių, turbūt didesnė dalis žmonių galės pasinaudoti būsto paskolos instrumentu, sumažinus pradinę įmoką iki 10 procentų. Tai tas yra gerai.

Iš kitos pusės, kas yra turbūt blogai, kad būsto rinka ir taip yra ganėtinai karšta ir tas ją dar labiau pakaitins. Galiu pasikartoti, ne vieną kartą sakiau, kad man atrodo, kad būsto rinkoje problema yra pasiūlos pusė, o ne paklausos ir dėl to būtų labai svarbu, kad būtų tęsiama tai, ką pradėjo 19-oji Vyriausybė. Tai yra perteklinių biurokratinių reikalavimų mažinimas, nes tai iš tiesų gali pasiūlai padėti ir tada būsto rinka galėtų šiek tiek stabilizuotis.

– Įdomu, nes aš manyčiau, kad nemažai jūsų partijos kolegų Seime sakytų, kad būsto prieinamumo problema tikrai egzistuoja ir nemaža dalimi ji yra susijusi būtent su 15 proc. pradiniu įnašu, kurį nėra taip jau lengva susitaupyti. Suprantu, jūs nesate toje pusėje.

– Būsto rinka yra dvejopa. Yra didmiesčiai ir yra provincija, kur yra skirtingos problemos. Iš tiesų, didmiesčiuose ir ypač Vilniuje, turbūt Kaune, būsto pasiūlos yra problema, kai jo yra per mažai pasiūloma, nes paklausa yra didelė ir netgi prie dabartinių pradinio įnašo procentų (...) perkančių ir norinčių įsigyti būstą yra daugiau negu tų būstų yra rinkoje. Mažuose miesteliuose, provincijoje yra atvirkščiai. Būsto pasiūla yra pakankama, bet paklausa yra turbūt šiek tiek mažesnė, nes galbūt ten ir pajamos žmonių šiek tiek mažesnės. Tai iš tiesų būsto rinka yra tokia nevienalytė.

– Su didžiaisiais miestais, aišku, turbūt yra dar problema tai, kad krūva lietuvių investicijai perka tą nekilnojamąjį turtą.

– Na, taip, perka, bet ar čia problema? Lietuviai, manau, kad itin racionaliai šitą vertina, nes jeigu žiūrėsime į praeitį, tai gal tai ir yra viena iš problemų, kodėl antrosios pakopos pensijų sistema kažkaip neįsitvirtina, kai būsto kainos augo greičiau nei pensijų fondų grąža? Bet tikrai nėra jokios garantijos, kad taip bus ir ateityje.

– Tai grįžtam prie konkretesnio klausimo. Ką minėti sprendimai reiškia būsto kainoms kitais metais, turint omenyje, kad jie neliečia būsto pasiūlos?

– Aš manau, kad būstas brangs. (...) Nesu toks didelis ekspertas, bet lengvinamos sąlygos įsigyti būstą ir papildomi pinigai rinkoje, nesant sprendimų pasiūlos pusėje, augins kainas šiek tiek greičiau.

– Ministre, jūsų vienas iš viceministrų Seimo nariams yra pripažinęs, kad esant rizikų dėl 42-ių „Naujos kartos Lietuva“ plano rodiklių, gali tekti koreguoti patį planą. Dėl to pradėtos neformalios diskusijos su Europos Komisija. Kada tai įvyko? Gal galite papasakot, kiek tos diskusijos yra pažengusios į priekį ir kada bus aišku, kokios tos plano korekcijos?

– Tos diskusijos vyksta nuolatos ir tie rodikliai, kurie yra didesnio rizikingumo, jie yra keičiami. Manau, kad čia ganėtinai natūrali, normali procedūra ir ji mažina rizikas, kurios buvo anksčiau. Tai manau, kad judame teisinga linkme.

– Gal galite pasakyti, ar tarp tų 42 rodiklių yra kažkas, kas yra susiję su mokesčiais? Turėjome čia gi prieš keletą mėnesių viešą diskusiją, ar Seimo priimtas nekilnojamojo turto apmokestinimas bus pakankamas gauti tas europines lėšas.

– Mes esame pateikę mokėjimo prašymą, kuriame yra rodikliai, susiję su mokestiniais pakeitimais. Tai kol kas oficialaus atsakymo nesame gavę nei teigiamo, nei neigiamo.

– Čia tas mokėjimo prašymas, apie kurį neseniai skelbta, apie 600 mln. eurų?

– Maždaug 600 su avansais, tai daugiau nei 500 ten būtų milijonų.

– Viešojoje erdvėje nutilo diskusijos dėl galimybės valstybei išpirkti „Ignitis grupės“ akcijas iš privačių ir institucinių investuotojų. Ar jūs galite patvirtinti, kad iš Vyriausybės pusės tos diskusijos neatsinaujins?

– Nėra pinigų.

– Supratau. O kalbant idėjiškai?

– Idėjiškai dabar diskusijų kol kas nėra. Ir visuomenėje, ir tarp politikų yra šiek tiek nepasitenkinimo „Igničiu“, kad jis per mažai dėmesio skiria mažmeninei rinkai ir mažmeniniam vartotojui. Manau, kad kai kurie priekaištai yra susiję su ESO, kai kurie su pačiu „Igničiu“. (...) Esame šnekėję su bendrove, ji tą pripažįsta, bandys būti šiek tiek arčiau žmogaus.

– Buvęs premjeras Gintautas Paluckas tiesiai šviesiai viešai taip niekada to ir nepasakė, bet buvo akivaizdu, kad jis nepasitiki „Ignitis grupės“ vadovu Dariumi Maikštėnu. Koks jūsų požiūris, ar gerai ponas Maikštėnas tvarkosi savo pareigose?

– Žinote, aš pradėjau eiti pareigas rugsėjo 25 dieną, viskas iki šiol buvo labai orientuota į biudžeto formavimą. Tikrai nesu įsigilinęs į pono Maikštėno darbinius pasiekimus.

– Ministre, kai buvo paskelbta Vyriausybės programa, negalėjote atsakyti, kas tiksliai slypi po koalicijos partnerių iniciatyva bankams taikyti finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojamą nuo įsipareigojimų. Gal jau spėjote išsiaiškint?

– Mes turime panašų mokestį, tai vadinasi indėlių draudimas. Yra panašus mokestis taikomas Švedijoje, turbūt koalicijos partneriai galbūt ir matytų tokį variantą, panašų į Švedijos modelį, bet iš tiesų šio biudžeto formavime kol kas šita tema nefigūravo. Buvo šiek tiek apsikeista nuomonėmis, bet kažkokių detalių kol kas nėra.

– Be abejo, jūs ir anksčiau minėjote, kad mokestis bankams nuo įsipareigojimų tam tikra prasme egzistuoja, bet žinote, Vyriausybė juk į savo programą nerašo, kad vanduo verda ties 100 laipsnių. Todėl iš eilutės Vyriausybės programoje ir tikimės kažkokių pokyčių. Tai ar jie bus?

– Aš norėčiau tik pasakyti, kad su bankais ir su kapitalo rinka ten yra ne vienas ir ne du punktai. Ir vis dėlto turbūt pagrindinė kryptis mūsų kapitalo rinkos plėtroje, tai būtų naujų bankų, naujų žaidėjų pritraukimas, kurie būtų lankstesni, konkurencija, lankstesni teikti paslaugas ir tada tarp bankų būtų šiek tiek aštresnė konkurencija ir galbūt iš to laimėtų vartotojas. Tai dabar kol ta rinka yra tokia, kokia yra, tai bet koks mokestis uždėtas būtų mokestis vartotojui.

– Nes bankas naudosis galimybe perkelti mokesčio naštą. Tą norite pasakyt?

– Būtent.

– Tai galite patikinti, kad iš Vyriausybės siūlymo keisti bankų apmokestinimą, kuris reikštų didesnius mokesčius bankams, nebus?

– Kol kas aš to pasiūlymo nematau, bet, žinote, mes, jeigu viskas sėkmingai, tai turėsime dirbti dar tris metus. Tikrai negaliu nieko garantuoti už visą Vyriausybę.