„Ši byla svarbi daugumai PPO narių. Galingiausios pasaulio ekonomikos, kurių tarpe yra visos G7 narės, suvienijo pajėgas prieš neteisėtus Kinijos veiksmus, kurie kelia grėsmę visai tarptautinės prekybos sistemai“, – penktadienį išplatintame ministerijos pranešime cituojamas Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Tai iki šiol precedento neturintis didžiųjų demokratinių pasaulio valstybių solidarumas su Lietuva“, – pridūrė jis.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Kanada, Australija, Jungtinė Karalystė, Japonija ir Taivanas pasinaudojo galimybe pateikti prašymus jungtis prie ES ir Kinijos konsultacijų.

Pasak G. Landsbergio, toks platus šalių įsitraukimas ir dėmesys ES–Kinijos bylai aiškiai parodo, kad Kinijos taikomi neteisėti prekybos ribojimai kelia iššūkių visai tarptautinei prekybos sistemai, o politiškai motyvuoti ekonominės prievartos veiksmai negali būti toleruojami.

Tai iki šiol precedento neturintis didžiųjų demokratinių pasaulio valstybių solidarumas su Lietuva.

Pernai lapkritį Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Diplomatiniam konfliktui vystantis Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.

Kreipdamasi į PPO Bendrija išreiškė palaikymą Lietuvos verslo lyderių ir pareigūnų skundams, kad dėl šio ginčo Kinija blokuoja importą iš Lietuvos ir imasi kitokių ekonominių suvaržymų.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, prašymas konsultacijoms yra pirmasis privalomo PPO bylinėjimosi proceso etapas, kuriame siekiama rasti sprendimą susidariusiai situacijai ir tokiu būdu išvengti tolesnio bylinėjimosi.

Jei per 60 dienų nuo prašymo konsultacijoms pateikimo nebus rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas, ES prašys įsteigti PPO arbitrų kolegiją ir tokiu būdu pradės teisminį procesą.

Vis dėlto, ekspertai pabrėžia, kad šis ginčas gali užsitęsti, todėl greitų sprendimų tikėtis neverta.