- Kornelija Mykolaitytė, Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šiais metais energetikos srityje planuojama investuoti ne mažiau kaip milijardą eurų.
„Šiais metais energetikoje planuojame investuoti ne mažiau kaip milijardą eurų. Iš šios sumos nemaža dalis bus skiriama skirstomajam ir perdavimo tinklui, būtent ESO ir „Litgrid“ tinklams. Čia yra gera žinia rangovams, kad visus metus bus pakankamai darbų“, – ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak ministro, 170 mln. eurų planuojama investuoti per klimato kaitos problemą, visi kvietimai turi būti paskelbti iki šių metų liepos 1 dienos.
Tuo metu gyventojams kvietimai įsirengti saulės elektrines, pasak Ž. Vaičiūno, bus ankstinami.
„Kitais metais planavome kvietimą individualiems gaminantiems vartotojams. Šis kvietimas ankstinamas ir jis bus vykdomas nuotolinėms saulės elektrinėms jau liepos mėnesį. Individualioms saulės elektrinėms kvietimas ankstinamas į šių metų spalio mėnesį. Taip pat ankstinamas kvietimas gyventojams pasikeisti katilus. Ji ankstinama iš kitų metų į šių metų spalio mėnesį“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Šiais metais, pasak Ž. Vaičiūno, tai gera žinia tiek gyventojams, kadangi bus galima užsitikrinti europinę paramą, taip pat montuotojams.
„Tai pakankamai saugu net dabartinėmis sąlygoms, nes montuotojų brigados pakankamai mobilios – 2–3 žmonės“, – sakė ministras.
Jis informavo, kad šiais metais planuojami du atsinaujinančios energetikos aukcionai.
„Planuojame atsinaujinančios energetikos aukcioną gegužę. Taip pat ankstiname aukcioną iš kitų metų. (...) Jeigu paimtume vėjo energetikos pavyzdį, planuojame per šiuos du aukcionus apie 250 megavatų vėjo energetikos plėtrą. Tai reiškia ne mažiau nei 250 mln. eurų investicijų. Su papildomomis investicijomis į susijusį sektorių dar apie 50 mln. eurų“, – kalbėjo energetikos ministras.
Koronaviruso įtaka sinchronizacijos projektui
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl koronaviruso kol kas nėra jokių trikdžių vykdyti sinchronizacijos projektą.
„Vėlavimo nėra, projektas įgyvendinamas pagal planą, šiuo metu nepastebime jokių trikdžių nei sinchronizacijos projekto, nei dujų jungties su Lenkija projekto (GIPL) įgyvendinime. Be abejo, dėl koronaviruso gali būti tam tikrų logistinių sutrikimų, bet tai nekeičia pačių projektų įgyvendinimo datos“, – ketvirtadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. 2018 metų birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Dujotiekio jungtis GIPL turi būti įgyvendinta iki 2021 metų pabaigos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių2
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...