Anot jo, pagalbos būtų tiek, kiek reikia, kad būtų išlaikytas pramonės konkurencingumas, įmonės turėtų apyvartinių lėšų.
„Ministerija tikrai teiktų Vyriausybei siūlymus, kaip reaguoti į tam tikras situacijas. Ar tai būtų apyvartinių lėšų trūkumas, ar tai būtų eksporto garantijų klausimai, ar kitos priemonės, susijusios su sutrikusiomis tiekimo grandinėm visame pasaulyje“, – po susitikimo su verslo organizacijomis antradienį sakė E. Grikšas.
Kaip po susitikimo pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bus rengiamos tikslinės finansinės priemonės sušvelninti naftos brangimo įtaką verslui. Jas būtų siūloma įvesti atsižvelgiant į padėtį rinkoje.
Ministerija prireikus prašytų Vyriausybės taikyti supaprastintą išankstinio vertinimo procedūrą, be to, svarstoma kreiptis į Europos Komisiją, kad ši uždegtų žalią šviesą panašiems laikinos pagalbos mechanizmams, kurie galiojo per COVID-19 pandemiją arba karo Ukrainoje pradžioje.
„Visos Vyriausybės reikalas yra konkurencingumo užtikrinimas ir Vyriausybė tikrai į įvairius kylančius iššūkius yra nusiteikusi reaguoti operatyviai“, – pabrėžė ministras.
Paklaustas, kiek biudžeto lėšų šioms priemonėms reiktų, ministras kalbėjo, kad jų bus tiek, „kad atlieptų iššūkius.“
„Nes tikrai valstybės yra prioritetas konkurencingumą išlaikyti. Jeigu matytumėm trūkinėjančias tiekimo grandines, stojantį, mažėjantį eksportą. Žaliavų importas irgi svarbu, nes yra daug prekių ar žaliavų, kurias importuojame iš ten. Viskas priklausytų nuo to, kiek giliai matytumėm esančią krizę“, – pridūrė jis.
Pasak E. Grikšo, finansinė pagalba verslui galėtų būti finansuojama ir iš ES struktūrinių fondų.
JAV ir Izraelis savaitgalį pradėjo karinę kampaniją prieš Iraną, per kurią nukovė Teherano dvasinį lyderį, kitus aukšto rango šalies pareigūnus. Iranas atsakė smūgiams Izraeliui ir JAV karinėms bazėms visame Persijos įlankos regione.
Rizika verslui – sutrūkinėjusios grandinės, energetiniai kaštai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad didžiausia konflikto sukelta rizika verslui būtų išaugę energetiniai kaštai ir sutrūkinėjusios tiekimo grandinės. Pastarosios, anot jo, jau pradėjo trūkinėti, tačiau tikimasi, jog per kelias savaites atsistatys.
Jo teigimu, Irano raketomis atakuojami Jungtiniai Arabų Emyratai daugeliui regione veikiančių pramonininkų yra tranzitinis punktas prekybai su kitomis šalimis.
V. Janulevičius pabrėžė, kad užsitęsus konfliktui nuostolių gali patirti chemijos, biotechnologijų pramonė, kadangi Artimųjų Rytų uostuose užsilaikytų greitai gendanti šių įmonių produkcija.
„Finansinių lėšų, apyvartinių lėšų paruošimas šitiems dalykams yra kertinis esminis. Jei įmonės turi lėšų, turi kaip atsiskaityt su darbuotojais, turi kaip atsiskaityt su tiekimu – grandinė nestoja“, – žurnalistams po susitikimo sakė V. Janulevičius.
Jo teigimu, tai galėtų būti panaši pagalba, kokios verslas sulaukė COVID-19 pandemijos metu.
Anot ministro, verslas kol kas tiesioginių konflikto grėsmių nemato, tačiau ministerija nori pasiruošti „iškart reaguoti“.
Ministro teigimu, institucijos kol kas dar negavo regione įsikūrusių Lietuvos verslų užklausų, tačiau susitikime iškelta idėja sukurti specialią karštąją liniją verslui.
Jau paveiktas turizmas
Lietuvos verslo konfederacijos direktorė Ineta Rizgelė tikino, kad konfliktas jau paveikė šalies turizmo sektorių – sutriko skrydžių grafikai, abejonių dėl saugumo turi anksčiau keliones į Artimuosius Rytus susiplanavę keliautojai.
Ji teigė prašiusi ministerijos lyderystės užtikrinant valstybės pagalbą ir turizmo įmonėms.
„Jei bus išleistos rekomendacijos nevykti (į Artimuosius Rytus – BNS), kaip bus su atsiskaitymu. Įmonėms svarbu, užtikrinti likvidumą. Reikia prisiminti mūsų patirtį COVID-19 laikotarpiu, kuomet ta pati Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėjo eilę priemonių, padedančių įmonėms tiesiog išlaikyti finansinį likvidumą“, – žurnalistams sakė I. Rizgelė.
Jos teigimu, įmonių nuostoliai dar neaiškūs: „Labai situacija nauja ir dinamiška.“
Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė antradienį pranešė, jog pradedama pažeidžiamiausioms grupėms priklausančių lietuvių evakuacija iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), aplinkinių šalių.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, regione yra apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia – per 1 tūkst. – jų yra JAE.
Naujausi komentarai