- Paulius Viluckas, Jūratė Damulytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalims diskutuojant dėl prekybos elektra su Baltarusija po Astravo AE paleidimo, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad nei Latvija, nei Estija nėra pareiškusios, kad pirks elektrą iš Baltarusijos po to, kai nesaugia laikoma elektrinė pradės savo darbą.
„Pabrėžčiau esminį dalyką – Lietuva įsipareigojusi nepirkti, tuo tarpu nei Latvija, nei Estija nėra pareiškusios, kad pirks elektrą iš Baltarusijos po Astravo paleidimo“, – LRT radijui antradienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Yra priimti Latvijos vyriausybės sprendimai, jų esmė – kaip organizuoti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis po to, kai Lietuvos-Baltarusijos siena elektros prekybai bus uždaryta“, – sakė jis.
Anot ministro, Baltijos šalių pozicija dėl Lietuvos pašonėje statomos elektrinės saugumo niekada nesiskyrė, skirtumai tarp šalių buvo tik dėl Astravo AE pagamintos elektros nepirkimo.
„Dėl pirkimo-nepirkimo yra pozicijų išsiskyrimo, bet aš toliau kviečiu tiek Latviją, tiek Estiją solidariai prisidėti prie šio mūsų tikslo. Tikslas yra elektros energijos nepirkimas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis taip pat akcentavo, kad Vyriausybė nepriims jokių sprendimų, kurie neleistų įgyvendinti vadinamojo „anti-Astravo“ įstatymo.
„Skirtumas yra tas, kad šiandien dienai esame finišo tiesiojoje, kuomet norime priimti sprendimus. Jeigu tie sprendimai neleis įgyvendinti vadinamojo anti-Astravinio įstatymo, jie ir nebus priimti“, – pabrėžė ministras.
J. Neverovičius: susitarimas užtikrins, kad Astravo elektra nepateks į Baltijos šalių rinką
Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad Baltijos šalių susitarimas dėl Astravo atominės gaminamos elektros užtikrins, jog šios jėgainės elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką.
Žinių radijui antradienį jis tikino, jog energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas daro svarbius žingsnius, o jį kritikuojanti opozicija neteisingai, skubotai bei klaidingai interpretuoja susitarimo projektą.
„Pagal mūsų turimą informaciją, dabartinis susitarimo variantas jau dabar numato, kad ta elektra, kuri keliautų per Lietuvos-Baltarusijos sieną, visas pajėgumas tos sienos, būtų išimamas iš rinkos. Tai yra tie 11-12 teravatvalandžių nebūtų prekiaujama Baltijos valstybių elektros rinkoje. Tai reiškia, kad de facto ministras Ž. Vaičiūnas jau dabar pasiekė tokį rezultatą, kad ta elektra, kuria būtų prekiauta ant Baltarusijos-Lietuvos sienos nepateks į trijų Baltijos valstybių rinką“, – sakė J. Neverovičius.
„Suprantru, kad yra daug emocijų, netyčinių interpretavimų klaidingų, bet žiūrėkime į esmę – esmė sinchronizacija ir kad nepadėtume Baltarusijai pagrįsti ekonomiškai projekto ir ministras nuosekliai užtikrintai eina tuo keliu į priekį“, – pridūrė patarėjas.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusią savaitę BNS taip pat kritikavo Energetikos ministerijos parengtą Baltijos šalių susitarimo projektą, teigdamas, kad jis neatitinka Lietuvos interesų.
Anot J. Neverovičiaus, toks nesusikalbėjimas ir nesusikoordinavimas tarp kelių ministerijų greičiausiai įvyko dėl skubos ir laiko spaudimo.
Vyriausybė praėjusią savaitę aptarė siūlymą dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su trečiosiomis šalimis, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti.
Susitarimas svarbus, Lietuvai ketinant neįsileisti Astravo atominės elektrinės (AE) elektros, kai tik ji pradės veikti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai13
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...