- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinis projektas ir jis neturi būti įgyvendintas, teigia Kijeve su aukštais Ukrainos pareigūnais susitikęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pasak jo, taip pat būtina užtikrinti, kad Baltarusijoje statant Astravo atominę elektrinę būtų laikomasi aukščiausių saugumo standartų.
„Kalbant šiomis temomis, vienareikšmiškai mūsų pozicijos yra vienodos, tai yra, kad abiejų projektų kilmė yra Rusijos geopolitiniai, politiniai interesai. Kalbėjome apie priemones, kaip būtų galima užtikrinti mūsų energetinį saugumą ne šių projektų sąskaita, bet ką būtų galima padaryti, kad Astravo atominė elektrinė atitiktų visus tarptautinius standartus, o „Nord Stream 2“ projektas nebūtų įgyvendintas“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, Lietuvai siekiant sustiprinti savo pozicijas šiais klausimais, būtina siekti didesnio palaikymo Europos Sąjungoje.
„Suprantame, kad turbūt nėra „sidabrinės kulkos“, kuri padėtų išspręsti su viena priemone šias problemas, todėl kalbėjomės apie kompleksinius žingsnius – ne tik mūsų aiškią politinę poziciją, ne tik mūsų bendras pozicijas regione, turiu omenyje, kartu su Latvija ir Estija (...), bet taip pat kalbėjome ir apie tai, kad reikėtų aktyvesnio mūsų vaidmens Europos Sąjungos Taryboje“, – sakė ministras.
Ministro teigimu, reikia dirbti ir su kitomis ES valstybėmis, kad dujotiekio projektui būtų taikomas ES Trečiasis energetikos projektas. Pasak Ž. Vaičiūno, Europos Parlamentas šiuo metu formuoja savo poziciją, o Europos Komisijos nuomonė vienareikšmiška – projektui turi būti taikomas Trečiasis energetikos paketas. Lietuva ir Ukraina taip pat pasisako už tokį „Nord Stream 2“ traktavimą.
„Yra ir kitos priemonės, pokalbiai su Vokietija, kalbant apie Lietuvos patirtį įgyvendinant suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą, kuomet turime gerą pavyzdį, kai dešimtmečius trukusi priklausomybė nuo vieno vamzdžio, vieno tiekėjo (Rusijos „Gazprom“ – BNS), davė daugiau žalos negu naudos Lietuvai, ir kuomet turime terminalą, turime galimybę rinktis tiekėjus“, – sakė ministras.
Ministras susitiko su Ukrainos vicepremjeru Genadijumi Zubko, energetikos ir anglies ministru Ihoriumi Nasalyku, Aukščiausios Rados Energijos, atominės politikos ir saugumo komiteto pirmininku Oleksandru Dombrovskiu bei kitais pareigūnais.
„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs dalies Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, Lenkiją, Daniją, pasipriešinimo, tos šalys jį laiko ne komerciniu, o politiniu projektu. Jų manymu, planuojamu dujotiekiu siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Šį projektą Rusija tikisi įgyvendinti 2019 metais, būtent tuomet baigs galioti jos sutartis su Ukraina dėl dujų tranzito. Dujotiekio rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.
Pirmasis 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą, vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubų.
Vienintelis projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
Dujotiekis eitų Baltijos jūros dugnu ir prieš pasiekdamas Vokietiją kirstų Danijos teritorinius vandenis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...