- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didėjant būsto šildymo kainoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad nepasiturintiems šalies gyventojams, kaip ir anksčiau, mokesčiai už šildymą bus kompensuojami.
„Šildymo kainos sugrįžta į buvusį 2018–2019 metų kainų lygį. Mes skaičiuojame, kad šį šaltąjį sezoną paramos gavėjų skaičius bus panašiai toks pats, kaip buvo prieš dvejus trejus metus. Kaip bebūtų, sunkiau besiverčiantys senjorai, šeimos su vaikais, neįgalieji nebus palikti likimo valiai, nes kompensacijų skaičiavimo formulė sukonstruota taip, kad, kiek beaugtų šilumos kainos, nepasiturintys gyventojai finansinės naštos nepajus – bus skirta didesnė kompensacija“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kam priklauso kompensacija už būsto šildymą?
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nėra skirtumo, ar būstas šildomas centralizuotai, ar kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP dydžio.
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP dydžio. Iš šeimos gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį atimamas 1 VRP dydis (128 eurai), padaugintas iš šeimos narių skaičiaus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 1,5 VRP dydžio (192 eurai).
Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m, antram – 12 kv. m, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už ne didesnį nei 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Kur kreiptis dėl kompensacijų skyrimo?
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt
Karantino ir ekstremalios situacijos metu (bei 6 mėnesius po jų atšaukimo) nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (t. y. socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.
Statistika: kiek gyventojų gavo būsto šildymo išlaidų kompensacijas?
2020 m. duomenimis, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 93,7 tūkst. žmonių, t. y. apie 3,3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2019 m., gavėjų skaičius sumažėjo daugiau nei penktadaliu (nuo 120,52 iki 93,7 tūkst. asmenų). Didžioji dalis gavusių kompensaciją – žmonės, gyvenantys centralizuotai šildomame būste (virš 76 tūkst. asmenų).
Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui būstą šildant centralizuotai – apie 16 eurų (2019 m. – 27,2 euro), kt. energijos ir kuro rūšimis – 43 eurai (2019 m. – 51 euras).
Kompensacijoms 2020 m. išleista apie 13 mln. eurų, ir, lyginant su 2019 m., išlaidos sumažėjo beveik trečdaliu.
Šiemet pirmo pusmečio duomenimis, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 95,2 tūkst. žmonių, t. y. 3,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis gavusių kompensaciją – žmonės, gyvenantys centralizuotai šildomame būste (beveik 78 tūkst. asmenų).
Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui būstą šildant centralizuotai – apie 24,46 euro (2020 m. pirmą pusmetį – 16 eurų), kt. energijos ir kuro rūšimis – 43,27 euro (2020 m. pirmą pusmetį – 43 eurai).
Kompensacijoms išleista virš 10 mln. eurų, ir, palyginus su 2020 m. pirmu pusmečiu, išlaidos išaugo daugiau kaip 35 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...