Mokami COVID-19 testai kelia sumaištį: vieni žmonės išeina iš darbo, kiti – ima nedarbingumą

Didžiausio šalyje restoranų tinklo virtuvėje – tik kas dešimtas darbuotojas nepasiskiepijęs. Tad kas savaitę ar dešimt dienų privalo reguliariai testuotis. Valstybei tokių testų nusprendus nekompensuoti, šią naštą pasiruošęs perimti restoranų tinklo vadovas.

„Mes sutinkame apmokėti, jeigu darbuotojas pasiskiepija nors viena skiepo doze. Tai tuo laikotarpiu, kol įgaus imunitetą, mes sutinkame padengti išlaidas“, – sakė „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.

O štai visiškai nepasiskiepijusiems darbuotojams, nuolaidų nebus. „Tada mes iš dalies eitume ir prieš valstybę, nes jeigu yra sugalvota tokia priemonė, tai jos reikėtų visiems ir laikytis“, – pridūrė pašnekovas.

Tris tūkstančius vienijanti Pramonininkų konfederacija sako, kad periodinį testavimą apmokės darbdaviai. Tik per metus tai jiems gali kainuoti daugiau nei milijoną eurų.

„Esant tokiam darbuotojų trūkumui, didžiajai daugumai vis dėlto yra apmokami – gerai dirbantiems. Galbūt neapmokama tik tiems, kurie kelia sumaištį įmonės viduje, skatindami nesiskiepyti, nesitestuoti“, – kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

T. Biliūno/„BNS Foto“ nuotr.

Anot profsąjungų, tokių įmonių reta. Vis dėlto, didžioji dalis darbuotojų už periodinį testavimą moka iš savo, o ne darbdavio kišenės.

Nekompensuoti testų pasirinko ir kino teatrai. Ir nors sumokėti „Forum Cinemas“ nebūtų problema, nes iš 120 darbuotojų tik trys nepasiskiepiję, vadovas nusprendė darbuotojams siųsti kitą žinią.

„Kvietėme būti egoistais – galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus, t. y. pasiskiepyti, nes tai yra nemokama galimybė“, – sakė „Forum Cinemas“ vadovas Gintaras Plytnikas.

Didieji prekybos tinklai nuėjo skirtingu keliu – „Maxima“, „Rimi“ ir „Lidl“ mokės už darbuotojų testavimą iki Naujųjų metų, „Norfa“ ir „Iki“ nusprendė darbuotojų testų išvis nekompensuoti.

„Dėl to, kad yra pasirinkimo laisvė – arba testavimasis, arba skiepai “, – aiškino „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Didžiausia mistika, nes net ir įstatymo teikėjai nesugebėjo suskaičiuoti ir pasakyti, kokiam darbuotojų skaičiui bus taikomas įstatymas.

Profsąjungos teigė, kad pirmąją dieną, kai valstybė nekompensavo testų, didelio efekto nepamatė, bet nesklandumų buvo.

„Girdime apie tai, kad žmonės linkę imti nedarbingumą, nes tam tikruose rajonuose testavimo prieinamumas yra labai menkas“, – pasakojo Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.

Tokia situacija susidarė dėl to, kad nuo šiol darbuotojai gali testuotis tik privačiose laboratorijose. Tačiau Vilniuje laboratorijos sako antplūdžio nesulaukusios – kas galėjo, testavosi dar lapkričio 30 dieną, kai buvo nemokami testai. 

Kas nespėjo, nuo šiol už greitąjį antigeno testą mokės daugiau kaip 20 eurų, o už PGR tyrimą – iki 100 eurų. Tokią žinią atlaikė ne visi darbuotojai.

„Keli žmonės išėjo“, – atviravo „Forum Cinemas“ vadovas.

Kiek darbuotojų Lietuvoje turės mokėti už testus iš savo kišenės, belieka tik spėlioti, mat, valdžia iki šiol nesugebėjo suskaičiuoti, ką palies pasikeitusi tvarka.

„Didžiausia mistika, nes net ir įstatymo teikėjai nesugebėjo suskaičiuoti ir pasakyti, kokiam darbuotojų skaičiui bus taikomas įstatymas“, – stebėjosi I. Ruginienė.

Periodiškai testuotis privalo sveikatos priežiūros, švietimo, vaistinių, krovinių pervežimo, viešojo transporto, viešojo maitinimo įstaigų, prekybos, gamybos įmonių, socialiniai darbuotojai.