Pasikeitus įstatymų nuostatoms, nuo šių metų keičiasi ir smulkiųjų verslininkų pajamų apmokestinimas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teikia paaiškinimus, kaip mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei kaip apmokestinamos pajamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

VMI paaiškina, kad verslo liudijimą turintys gyventojai iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos privalo sumokėti 9 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas (šiuo metu MMA yra 800 litų, todėl PSD įmoka yra 9 proc. nuo 800 litų, t. y. 72 litai), išskyrus atlyginimą iš darbdavio gaunančius arba valstybės lėšomis apdraustus asmenis (pvz. pensininkus).

Pažymėtina, kad pasibaigus metams smulkieji verslininkai, turintys verslo liudijimą, visais atvejais (nesvarbu, ar yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu dar ir kitoje asmenų kategorijoje) perskaičiuoja sumokėtas PSD įmokas ir, jei reikia, (iki gegužės 1 dienos) primoka skirtumą, kad jų PSD įmoka sudarytų 9 proc. nuo per metus gautų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų individualios veiklos pajamų. Jei individualią veiklą vykdantis gyventojas negauna su darbo santykiais susijusių pajamų arba nėra apdraustas valstybės lėšomis, jo sumokėta metinė PSD įmoka negali būti mažesnė nei 9 proc. 12 MMA.

VMI atkreipia dėmesį, kad verslininkai, įsigiję verslo liudijimą pernai, galiojantį visiems 2009 metams, PSD įmokų pagal naująją tvarką mokėti neprivalo.

9 proc. MMA dydžio PSD įmokas savarankiškai kas mėnesį privalo mokėti ir fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, neturėdami verslo liudijimų (turėdami VMI išduotą pažymą).

Nuo mėnesinių įmokų jie atleidžiami vėlgi tik tuo atveju, jeigu dar gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ar yra apdrausti valstybės lėšomis. Šie asmenys, kaip ir verslo liudijimą turintys gyventojai, visais atvejais pasibaigus metams turi perskaičiuoti PSD įmokas ir, jei reikia, (iki gegužės 1 dienos) privalo sumokėti skirtumą, kad jų metinė PSD įmoka sudarytų 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų.

Metinė PSD įmokų suma šiai asmenų grupei taip pat negali būti mažesnė nei 9 proc. 12 MMA, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus gauna atlyginimą iš darbdavio ar yra apdraustas valstybės lėšomis.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokas smulkieji verslininkai turi pervesti į VMI sąskaitą.

Gyventojų pajamų mokestis

VMI primena, kad gyventojai, įsigydami verslo liudijimą iš anksto sumoka savivaldybių tarybų nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį, tad papildomai GPM jiems mokėti nereikia.

Gyventojų individualios veiklos pajamos (kurie vykdo veiklą be verslo liudijimo, turėdami VMI pažymą) apmokestinamos vienu - 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. 15 proc. pajamų mokesčio tarifas skaičiuojamas nuo skirtumo, kuris gaunamas iš gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus, t. y. veiklai vykdyti patirtas išlaidas, susijusias su pajamų gavimu (uždirbimu). Visi gyventojai, vykdantys individualią veiklą be verslo liudijimo, iš gautų (uždirbtų) pajamų gali atimti GPMĮ 18 straipsnyje nurodytus leidžiamus atskaitymus.

VMI prie FM teisės departamento direktorė Vilma Vildžiūnaitė pastebi, kad smulkieji verslininkai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, turėtų atkreipti dėmesį, kada pripažįstamos jų pajamos.

„Gyventojų, vykdančių individualią veiklą be verslo liudijimo, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Tačiau tie, kurie verčiasi individualia veikla be verslo liudijimo ir yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos (išskyrus pajamas, gautas gyventojų, vykdančių sporto, atlikėjų veiklą) pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą, t.y. pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos (suteiktos paslaugos, atlikti darbai, prekės patiektos pirkėjų nuosavybėn), neatsižvelgiant į pajamų gavimą", - primena V. Vildžiūnaitė.

Individualią veiklą vykdantiems gyventojams, kurie pajamas pripažįsta pagal kaupimo principą, suteikiama teisė susidariusius mokestinio laikotarpio nuostolius perkelti į kitus mokestinius metus. Šiuos nuostolius gyventojas gali perkelti neribotą laiką, numatant, kad toks perkėlimas nutraukiamas tik tada, kai gyventojas nutraukia veiklą, dėl kurios mokestiniai nuostoliai susidarė.

GPMĮ nuostatos, susijusios su pajamų, leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą (įskaitant mokestinių nuostolių perkėlimą), taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, tačiau gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla be verslo liudijimo ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskyręs ir joje naudoja ilgalaikį turtą, jau 2009 metais gali pasirinkti taikyti kaupimo apskaitos principą. Šiuo atveju gyventojas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti 2008 m. mokestiniu laikotarpiu patirtas išlaidas, jeigu jos susijusios su 2009 m. uždirbtomis pajamomis.