Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad nors svarbiausias šių pakeitimų tikslas – stiprinti šalies gynybos finansavimą ir reaguoti į geopolitinę situaciją, iš mokečių gauos pajamos atiteks ir kitoms sritims.

„Pagrindinis tikslas – gynybos biudžeto didinimas ir naujų gynybinių įsipareigojimų įgyvendinimas. Kita dalis surinktų lėšų pateks į įsigijimų fondą, savivaldybių biudžetus ir valstybės iždą“, – pažymėjo viceministras. Pasak jo, mokesčių pakeitimai yra išskaidyti per įvairias sritis sąmoningai – siekiant išvengti drastiško poveikio vienai konkrečiai visuomenės ar verslo grupei.

Viceministras pabrėžė, kad siūlomi mokestiniai pakeitimai rengti taip, kad nekeltų finansinio streso, t. y. mažas pajamas gaunantiems nesikeis, daugiau uždirbantys mokės po šiek tiek daugiau.

Partnerio nuotr.

Didžiausias pokytis – suvienodintas GPM gaunantiems dideles pajamas

Iki šiol GPM buvo skaičiuojamas atskirai pagal pajamų rūšis – darbo užmokestis, individuali veikla, pajamos iš nuomos ir t. t. Dabar planuojama visus šiuos šaltinius sumuoti ir taikyti bendrą tarifą.

„Jeigu žmogus gauna pajamas iš darbo santykių, kartu nuomoja turtą ar užsiima individualia veikla – visos šios pajamos bus apmokestinamos kartu, o ne atskirai, kaip buvo iki šiol“, – paaiškino viceministras.

Gyventojų pajamos, nepriklausomai nuo šaltinio, būtų apmokestinamos progresiniais 20, 25 ir 32 proc. tarifais.  Svarbiausias pokytis – 36 proc. GPM tarifas tiems, kurių pajamos viršys 120 VDU per metus (daugiau nei 276,5 tūkst. eurų per metus). Tai orientuota į aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus, o mažesnes pajamas gaunantieji naujos tvarkos, anot K. Vaitiekūno, beveik nepajus.

Partnerio nuotr.

Pelno mokesčio tarifai auga, bet su lengvatomis

Verslas taip pat prisidės – tiek lengvatinis, tiek pagrindinis pelno mokesčio tarifas bus padidintas 1 procentiniu punktu. Tačiau kartu įvedamos priemonės, kurios leis kai kuriais atvejais atidėti mokesčių mokėjimą arba juos sumažinti.

Pavyzdžiui, įmonės galės pasinaudoti momentiniu nusidėvėjimu, kuris leis tam tikrą turtą nurašyti greičiau, taip sumažinant mokėtiną pelno mokestį. Be to, bus galima atskaityti stipendijas mokslininkams – tai skatinanti priemonė mokslo ir inovacijų srityje.

Siekiama socialinio teisingumo

Anot viceministro, šie mokesčių pakeitimai siekia subalansuoti fiskalinį tvarumą su socialiniu teisingumu. „Norime, kad nei viena visuomenės grupė nepatirtų staigaus sukrėtimo. Daugiausiai prisidėti turės tie, kuriems tai finansiškai nesukels problemų. Tuo tarpu mažas ar vidutines pajamas gaunantys žmonės pokyčių beveik nepajus“, – teigė K. Vaitiekūnas.

Tai ypač aktualu dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai valstybės prioritetas – nacionalinio saugumo užtikrinimas. Ši reforma yra pirmas žingsnis į ilgalaikį gynybos biudžeto augimą, kartu stengiantis nepažeisti gyventojų socialinio balanso.

Iki gegužės 2 d. visi gali teikti siūlymus mokestiniams pakeitimams. Daugiau informacijos Dažniausiai užduodamų klausimų  (DUK) skyrelyje – www.finmin.lt.