Artėjant rugsėjui, daugumai tėvų galvos skausmu tampa mokyklinės prekės, kuriomis tenka aprūpinti savo atžalas. Dažnas iš jų likus mėnesiui ar keliems iki mokyklos mėgina įvertinti, kaip smarkiai teks paploninti piniginę prieš naujus mokslo metus.

Ruoštis verta iš anksto

Ne paslaptis, kad dauguma šeimų laukia mokslo metų pradžios ir tik tada skuba į parduotuves reikalingiausių prekių. Praktika rodo, kad rugsėjį vyksta daugybė akcijų, todėl nenuostabu, jog pats apsipirkimo bumas vyksta rugsėjui jau įsivažiavus. Vis dėlto jei mokyklai būtini reikmenys pradedami pirkti iš anksto, finansinė našta būna lengviau pakeliama.

Kuprinės, pratybų sąsiuviniai, sportinė apranga ir t. t. pareikalauja dalies vidutinio šalies atlyginimo, jei šeima augina du vaikus. Visuomenės nuomonės tyrimai atskleidžia, kad vidutines pajamas gaunančiai šeimai išleisti vieną vaiką į mokyklą kainuoja nuo 200 iki 400 litų, neskaitant uniformos ir specialių priemonių, tokių kaip muzikos instrumentai ar pan.

Visgi didžiausia problema kyla tiems, kurie gyvena iš minimalaus darbo užmokesčio. Apklausos rodo, kad net ir 30 ar 40 proc. nuolaida nepalengvina naštos sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Taip yra todėl, kad šios neretai augina daugiau nei du vaikus.

Stengiasi taupyti

Kad mokslo metai yra nemenkas finansinis iššūkis, patvirtina ir patys mokyklinius reikmenis perkantys tėvai. Du vaikus auginanti pedagogė Eglė Šleimotienė pasakojo, kad, kaip ir dauguma kitų tėvų, jos šeima sezonui ruošiasi iš anksto.

"Apsipirkti į parduotuves dažniausiai einame rugpjūčio mėnesį – kai pasirodo pirmosios akcijos mokyklinėms prekėms. Išleidžiame apie 200 litų abiem vaikams. Kai jie buvo jaunesni, t. y. pirmokai, išlaidos buvo didesnės ir siekė apie 300 litų. Didžioji dalis reikmenims skirtų finansų išeina smulkesnėms kanceliarinėms prekėms – popieriui, rašikliams, sąsiuviniams ir t. t., nes jų prireikia kasmet. Brangesnius reikmenis, pavyzdžiui, kuprines, perkame kas porą metų. Aišku, jos ir kainuoja daugiau", – tikino penktoką ir septintoką auginanti moteris.

Pašnekovės manymu, išlaidų sumažinti beveik neįmanoma, nes visi reikmenys moksleiviui būtini.

"Jau ir taip stengiamasi išleidžiamas sumas sumažinti atmetant visus daiktus, kurių nauda per metus yra tik tikėtina. Ir mokyklų administracija, ir mokytojai supranta problemas, su kuriomis susiduria tėvai, todėl reikmenų kiekis yra minimalus. Tiesa, papildomų išlaidų dažnai atsiranda, kai vaikas pereina į kitą mokyklą, – jeigu ten mokomasi iš kitokių vadovėlių ir pratybų, dažnai tenka juos nusipirkti. Kitas atvejis – kai keičiasi mokytojai, ypač anglų kalbos. Kiekvienas turi savo dėstymo metodiką ir naudoja skirtingas mokymo priemones, todėl jas irgi neretai tenka pirkti iš naujo", – tikino E.Šleimotienė.

Pirkėjų įpročiai nesikeičia

Mažmeninių parduotuvių tinklo "Norfa" atstovas spaudai Darius Ryliškis aiškino, kad apie gyventojų išlaidas mokyklinėms prekėms kalbėti dar kiek per anksti. Jo teigimu, pirmiausia reikia sulaukti didesnio pirkėjų srauto, kuris turėtų atsirasti visai netrukus.

"Mokyklines prekes tėvai mažiesiems kol kas perka labai pasyviai. Prekyba vyksta, tačiau labai labai pamažu. Aišku, kai kurie žmonės mokslo metams ruošiasi anksčiau nei visi kiti. Bet vis dėlto statistika rodo, kad žmonės į parduotuves suplūsta pirmosiomis rugsėjo dienomis, nes būtent tada galima nemažai sutaupyti, – juk vyksta daugybė akcijų, daugeliui prekių taikomos įvairios nuolaidos", – pasakojo D.Ryliškis.

Dėl menkai vykstančios prekybos šiuo metu sunku nustatyti, kiek vidutiniškai pajamų išeikvoja atžalas į mokyklas išleidžiantys tėvai.

Parduotuvių tinklo atstovas tikino, kad visoje mokyklinių prekių gausoje populiariausios išlieka smulkesnės kanceliarinės prekės. Tėvai savo vaikams jų priperka daugiausia, todėl šių prekių apyvarta išlieka didžiausia.

"Anksčiau tėvai pirkdavo smulkių reikmenų, pavyzdžiui, rašiklių, sąsiuvinių, dailės pamokoms būtinų reikmenų. Tokia pati tendencija išlieka ir dabar. Taip greičiausiai yra todėl, kad šie reikmenys visada buvo ir bus pagrindiniai. Moksleivis negali eiti į mokyklą neturėdamas flomasterių arba sąsiuvinių, į kuriuos reikia rašyti", – teigė D.Ryliškis.

Atšilimas dar už kalnų

Lyginant pastarojo laikotarpio pardavimą su finansinės krizės laikotarpio, jaučiamas šioks toks atsigavimas. Tiesa, D.Ryliškis sakė, kad jis labai menkas, o žmonės mokykliniams reikmenims pinigus vis dar taupo.

"Prekyba mokyklinėmis prekėmis išlieka vangi. Nors situacija, palyginti su krizės laikotarpiu, geresnė, mūsų skaičiavimai rodo, kad gyventojai pinigų išleidžia panašiai kaip ir prieš trejus metus. Todėl kol kas apie atsigavimą kalbėti ankstoka", – sakė "Norfos" atstovas.

Specialistas pridūrė, kad jų prekybos tinklas šiemet pristatys naujovę. Nuo rugpjūčio vidurio, be įprastinių mokyklinių reikmenų, bus galima įsigyti mokyklinių uniformų, nes vis daugiau mokslo įstaigų įpareigoja moksleivius jas dėvėti. Tiesa, ar ši naujiena pasitvirtins, bus matyti kiek vėliau.