- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinis apskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1 317,6 euro. Pašalinus nuo 2019 m. darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,2 proc. Tačiau moterys uždirba geru dešimtadaliu mažiau nei vyrai.
Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc., iki 834,3 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo šių metų pradžios padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA), padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis ir kitos priežastys.
Per ketvirtį (palyginti su 2019 m. balandžio–birželio mėnesiais) vidutinis apskaičiuotas darbo užmokestis padidėjo 2,2 proc., išmokėtas darbo užmokestis – 2 proc.
Realusis darbo užmokestis, anot statistikų, per metus išaugo 11,8 proc., per ketvirtį – 2,3 proc.
Trečią ketvirtį vidutinis mėnesinis apskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 1 371,3 euro, privačiame sektoriuje – 1 294 eurai, arba atitinkamai 12,2 proc. ir 8 proc. didesnis (eliminavus indeksavimo įtaką) nei pernai liepą–rugsėjį. Vidutinis mėnesio išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per metus padidėjo 17,5 proc., iki 865,2 euro, privačiame sektoriuje – 13,4 proc., iki 820,7 euro.
Per ketvirtį apskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 2,3 proc. ir 2,2 proc., o išmokėtas – 2,1 proc. ir 2 proc.
Realusis darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje per metus atitinkamai išaugo 14,6 proc. ir 10,6 proc., per ketvirtį padidėjo 2,4 proc. ir 2,3 proc.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (eliminavus indeksavimo įtaką) padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 5,2 proc. (administracinės ir aptarnavimo veiklos) iki 15,9 proc. (švietimo).
Vidutinis apskaičiuotas darbo užmokestis per ketvirtį išaugo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių, išskyrus vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo bei elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimo veiklos rūšių įmones, kuriose sumažėjo nuo 0,2 proc. iki 7,6 proc.
Tačiau moterų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje toliau atsilieka nuo vyrų algų.
Vyrų apskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų trečią ketvirtį 159,4 euro viršijo moterų atlyginimą.
Vidutinis apskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, trečią ketvirtį sudarė 88,6 proc., o išmokėtas (neto) – 89,6 proc. vyrų algos (antrąjį ketvirtį – atitinkamai 88,2 ir 89,3 proc.).
Statistikų duomenimis, trečią ketvirtį vidutinis apskaičiuotas moterų darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) buvo 1 237,3 euro, vyrų – 1 396,7 euro, o išmokėtas – atitinkamai 788,1 euro ir 879,7 euro.
Vien valstybės sektoriuje vidutinis moterų apskaičiuotas atlyginimas liepos–rugsėjo mėnesiais siekė 1 296,5 euro, privačiame sektoriuje – 1 196,2 euro ir buvo atitinkamai 223,4 ir 169 eurais mažesnis už vyrų darbo užmokestį.
Vidutinis išmokėtas moterų atlyginimas valstybės sektoriuje trečią ketvirtį siekė 822,1 euro, privačiame – 764,5 euro ir nuo vyrų darbo užmokesčio atsiliko atitinkamai 128,5 ir 97,2 euro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų3
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...