Trejus metus iš eilės kiek daugiau nei ketvirtadalio kasmet Lietuvoje įregistruojamų įmonių vadovėmis nurodomos moterys.

"Nusileisdamos vyriškoms įmonėms verslo augimo tempais, moteriškos kompanijos mažiau įsiskolina, o jų verslas nė kiek ne prasčiau atlaiko rinkos iššūkius," - teigia įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės "Creditreform Lietuva" specialistai, atlikę įmonių, kurioms vadovauja moterys, tyrimą.

"Remdamiesi sukaupta medžiaga, negalėtume teigti, kad moterys geresnės ar prastesnės vadovės nei vyrai,  - sako bendrovės direktorius Saulius Žilinskas, - gana žymiai skiriasi sritys, kuriose dirba moterų ir vyrų vairuojamos įmonės. Dailiosios lyties atstovėms labiau prie širdies verslai, susiję su auklėjimu, mokymu, socialine rūpyba, maitinimu, medicina, buhalterija, grožio ir stiliaus industrija, konsultacijomis ir pan. Paprastai tai mažesnės įmonės, negalinčios pasigirti įspūdingomis apyvartomis, skaitlingu personalu ar dideliais atlyginimais, bet esančios arčiau vartotojo." 

Praėjusiais metais Lietuvoje įregistruotos 3568 įmonės, už kurių vairo - moterys. Tai 27 proc. visų naujų verslo subjektų. Turime ir moterų, kurios nurodytos vadovėmis prie dešimties ar kelių dešimčių įmonių. Absoliutus rekordas - moteris vadovė pagal Registrų centro duomenis figūruojanti 114 pernai registruotų kompanijų!

"Nors praėjo visai nedaug laiko, bet tarp 2013 m. atsiradusių įmonių jau turime praradimų, - teigia S.Žilinskas, - 2 kompanijos (abi vadovaujamos vyrų) pripažintos bankrutuojančiomis, viena jau bankrutavo (vadovė - moteris), išregistruoti 13 moteriškų ir 23 vyriški verslai. 53 įmonės - 15 iš jų vadovavo moterys - likviduojamos. Beje, 47 proc. pernai atsiradusių ir vyriškų, ir moteriškų verslų, šių metų kovo pradžiai neturėjo nė vieno darbuotojo. Dažna to priežastis - nepavykęs verslas. Tačiau labiausiai per 2013 metus išaugusi moters valdoma įmonė turi net 4,3 karto mažiau darbuotojų nei didžiausia įmonė, valdoma vyro."

"Dar viena greitesnio vyriškų verslų augimo priežastis - stipriosios lyties pomėgis rizikuoti. Štai vidutinė skola Sodrai, tenkanti visoms 2011 m. įregistruotoms įmonėms, kurioms vadovauja vyrai, sudarė 914 litų, o didžiausia vienos įmonės skola už socialinį draudimą, buvo beveik 2 mln. Lt. Tuo pat metu moterų vairuojamų įmonių vidutinė skola tesiekė kiek mažiau nei 700 Lt, o didžiausia skola tik šiek tiek perkopė 100 tūkstančių Lt, - aiškina bendrovės direktorius.

Beveik keturiskart daugiau vyriškų kompanijų atitinka ir tarptautinio "Creditreform" (Vokietija) verslo stabilumo sertifikato reikalavimus.  Tačiau įvertinus, kad moterų vadovaujamų įmonių steigiama beveik keturiskart mažiau nei vyrų, gauname lygiąsias.

Nenuostabu, kad daugiausiai moterų vadovaujamų įmonių gimsta Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, bet jei imsime gyventojų moterų ir moteriškų įmonių santykį, iškart po Vilniaus rasime Neringą. Sostinėje gyvenančioms beveik 300 tūkstančių moterų tenka 1870 įmonių arba 1 įmonė 159 moterims. O Neringoje viena įmonė tenka 342 moterims. Kauno rajone -  393 dailiosios lyties atstovėms. Prasčiausia padėtis Pagėgių rajone (1 įmonė 4799 moterims).

Galbūt moteriškiems verslams padeda išgyventi ir optimistiniai, jaukūs bei linksmi įmonių pavadinimai: "Šarkų lizdas", "Šeštas jausmas", "Čiuku čiuku", "Kuti kuti", "Skaičių bitės", "Sausi batai", "Dzūkai gurmanai", "Lietuviukas", "Dainuojanti lapė" ar... "Bankrutuoju pats".