Muitinės departamento patvirtintame sąraše – 57 prekių grupės, kurios gali būti panaudotos kariniais tikslais arba Rusijos pramonės pajėgumams didinti.

Daugiausia tai elektronikos prekės arba jų komponentai, elektros transformatoriai, chemijos medžiagos ir jų priedai, skirti gaminti elektroniką, elektros varikliai ir generatoriai, telefono aparatai, įskaitant išmaniuosius telefonus.

Departamentas BNS informavo, jog tai tos pačios prekės ir jų grupės, kurias Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo laikinai – vienerius metus – uždrausti vežti sausuma per Lietuvą ir iš jos.

Deklaracijoje gamintojas turės patvirtinti, kad jam žinomas jo prekių pardavėjas ir pirkėjas trečiojoje šalyje, taip pat kad jos bus tranzitu gabenamos per Baltarusiją ar Rusiją, kad šiose šalyse jos nebus perparduodamos ar perkraunamos, ir kas jų galutinis naudotojas trečiojoje šalyje.

Gamintojo deklaracijų Lietuvos muitinėje bus reikalaujama nuo liepos 3 dienos deklaruojant prekes eksportui ir reeksportui, o nuo liepos 17 dienos – ir pasienio kontrolės punktuose veikiančiose muitinės įstaigose.

Muitinės departamentas nuo birželio 5-osios taiko sugriežtintą patikrą užkardant galimą sankcijų apėjimą ir prekių patekimą į Rusiją – vežėjai privalo pateikti tai įrodančius dokumentus. Vis dėlto statistika rodo, jog vyksta paralelinis kai kurių prekių importas į Rusiją ir Baltarusiją.

Nuo birželio 5-osios siekiant užtikrinti, kad per Lietuvą gabenamos prekės nepatektų į Rusiją, vežėjai privalo pateikti tai įrodančius dokumentus, tačiau ne visi juos turi.

Muitinės departamento komunikacijos skyriaus specialistė Irmina Frolova-Milašienė BNS antradienį teigė, kad nuo birželio pradžios muitininkai iš Lietuvos neišleido beveik 1,2 tūkst. transporto priemonių, kai nebuvo pateikti prekių dokumentai. Sugriežtinta patikra galios, kol galios sankcijos Rusijai ir Baltarusijai.

Šiemet balandžio 15-ąją įsigaliojus Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisoms ir sugriežtinus atsakomybę įmonėms, I. Frolovos-Milašienės teigimu, Muitinės kriminalinė tarnyba dėl pažeidimų pradėjo du ikiteisminius tyrimus, o šiemet iš viso pradėti 24 tyrimai.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pavyzdžiui, 2022 metais, palyginti su 2020 metais, monitorių ir projektorių eksportas į Kirgiziją išaugo beveik 38 kartus, į Kazachstaną – 8,5 karto, o automatinio duomenų apdorojimo mašinų eksportas į Sakartvelą – beveik 20 kartų.

Lietuvos banko skaičiavimais, pernai, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Manoma, kad reeksportu maskuojamas sankcionuotų prekių įvežimas į Rusiją.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad yra aiškių požymių, jog sankcijų apėjimui ir draudžiamų prekių gabenimui į Rusiją naudojamos kai kurios Centrinės Azijos šalys.