Bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasario pradžioje bazines palūkanų normas padidins dar 0,5 procentinio punkto, o birželį jos pasieks 3,25 proc. – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“.

„Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc., o ne vienoje euro zonos šalyje bus galima įžvelgti ir stagnaciją ar net recesiją bei neigiamas tendencijas darbo rinkoje. To turėtų užtekti, kad ECB pakeistų plokštelę ir jau kitų metų pradžioje pradėtų mažinti palūkanų normas“, − pranešime sakė N. Mačiulis.

„Prognozuojame, kad per kitus metus palūkanų normos bus sumažintos pusantro procentinio punkto, iki 1,75 procento“, – teigė jis.

„Swedbank“ teigimu, euro zonoje infliacija pradėjo mažėti, tačiau ji vis dar siekia 9,2 proc. ir yra gerokai aukščiau ECB tikslo – 2 proc. Dėl šių priežasčių ECB toliau siunčia aiškius signalus, kad palūkanų normos bus keliamos dar kelis mėnesius.

Pasak N. Mačiulio, pagrindiniai infliacijos veiksniai išsikvepia – žaliavos atpigo, tiekimo grandinės normalizuojasi, konteinerių transportavimo iš Kinijos kaina grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, dujų ir elektros kainos nukrito į senokai matytą lygį. Atlyginimų augimas euro zonoje šiek tiek paspartėjo, tačiau išlieka gana vangus ir nėra pagrindinis kainų augimo veiksnys.

„Vis tik matyti, kad ECB nenori rizikuoti ir yra pasiruošęs palūkanų normas pakelti geriau per daug, nei per mažai, net jei to kaina bus sustojęs vartojimas ir trumpalaikė recesija. Galbūt tai skamba šiek tiek paradoksaliai ar net makabriškai, tačiau tai bus vienas iš pagrindinių veiksnių, galintis stumtelti euro zoną į recesiją“, − sakė N. Mačiulis.