N. Mačiulis: vis daugiau institucijų nukreipia įmones progreso link

2015 metais buvo sudarytas beveik 40 tūkstančių „rizikingų įmonių“ sąrašas. Ten buvo įtrauktos įmonės pagal atrinktus kriterijus, iš kurių pagrindinis buvo įmonėse mokami mažesni nei minimali mėnesinė alga (MMA) atlyginimai. Visoms šioms įmonėms institucijų specialistai išsiuntė pranešimus, kuriuose informuojama, kad siekiant įsitikinti, jog darbo užmokestis mokamas skaidriai, jų gali būti paprašyti pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus.

Iš bendro sąrašo „Sodros“ įmokų administratoriai atrinko 3 717 įmonių, su kuriomis buvo dirbama nuodugniau: jų vadovams buvo išsiųsti klausimynai, kuriais siekta išsiaiškinti, ar įmonės gali padidinti atlyginimus savo darbuotojams.

Galime stebėti teigiamas tendencijas

Anot vyriausiojo banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvos įmonių ir piliečių gyvenimas šešėlyje yra gerai žinoma ir įsisenėjusi problema. „Džiugu, kad pastaruoju metu galime stebėti teigiamas tendencijas. Deja, ne visada suvokiama, kad nelegalių prekių vartojimas, pajamų slėpimas ir mokesčių vengimas kenkia ne tik visuomenei ir valstybei, bet, galiausiai, atsisuka ir prieš tuos, kurie bandė gauti trumpalaikės naudos“, – pabrėžia ekspertas.

Ekonomisto nuomone, dažnai manoma, kad už priežiūrą ir reguliavimą atsakingos institucijos sukuria tik biurokratinę naštą ir trukdo įmonėms efektyviau dirbti. Tačiau, pasak N. Mačiulio, vis daugiau šių institucijų Lietuvoje siekia ne suvaržyti ir nubausti, o padėti ir nukreipti įmones teisinga linkme.

„Įsibėgėjantis oficialaus darbo užmokesčio ir užimtumo augimas rodo, kad vis daugiau įmonių renkasi skaidrią veiklą. Spartėjantis eksporto ir visos Lietuvos ekonomikos augimas rodo, kad daugelis įmonių gali būti konkurencingos ir mokėdamos mokesčius bei socialinio draudimo įmokas“, – mano N. Mačiulis.

Mažesnės pajamos – mažiau darbo stažo 

Kova su šešėliu aktuali ne tik valstybės mastu, bet ir tiesiogiai atsiliepia kiekvieno žmogaus gyvenimui. Sutikdami gauti mažesnes nei minimali mėnesinė alga pajamas, žmonės kartu už tokį darbą sutinka ir sukaupti mažiau stažo, kuris būtinas pensijai. Vieneri metai darbo stažo sukaupiami tik tokiu atveju, jei per vienerius metus gaunamų pajamų suma yra ne mažesnė nei 12 MMA. Jei per 12 mėnesių susidaro, pavyzdžiui, tik 9 MMA dydžio pajamų suma, sukaupiami tik 9 mėnesiai darbo stažo; jei 6 MMA – 6 mėnesiai ir taip toliau.

„Sodra“ primena, kad būtinasis darbo stažas, reikalingas norint gauti viso dydžio paskaičiuotą senatvės pensiją, yra 30 metų, o nesukaupus minimalaus – 15 metų – darbo stažo pensija išvis negali būti skiriama. Pažymėtina, kad pernai net ketvirtadalis iš beveik 17 tūkst. senatvės pensiją skirti paprašiusių žmonių neturėjo sukaupę būtinojo 30 metų darbo stažo.

Įmonės linkusios taisyti situaciją

„Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vadovas Laimonas Rudys pasakojo, kad vėliau, išnagrinėjus informaciją ir kilus abejonėms dėl įmonių pateiktų argumentų, kodėl negali būti padidinti atlyginimai, „Sodros“ teritorinių skyrių darbuotojai kvietė įmonių vadovus į pokalbius, tikrindavo apskaitos dokumentus, darbo grafikus, pinigų srautus ir vertino, ar pateikti duomenys tikslūs, ar nebandoma suklaidinti specialistų.

„Tenka susidurti su įvairiomis įmonėmis. Vienos jų bando išsisukinėti, kitos nereaguoja, tačiau dažniau situacija pagerėja, darbdaviai padidina darbo užmokestį darbuotojams, sureguliuoja veiklą, atsakingiau valdo darbo laiko apskaitą, kitus procesus įmonėje“, – pastebi L. Rudys.

Darbą palengvina tai, kad tarpusavyje bendradarbiaudamos įstaigos aktyviai keičiasi informacija: „Sodra“ duomenis gali perduoti VMI specialistams, kurie išsamiai tikrina buhalterinę apskaitą, taip pat VDI specialistams, kurie prižiūri darbuotojų darbo sąlygų ir darbo laiko kontrolės bei kitus procesus.