Verslo ir energetikos atstovai kritikuoja Energetikos ministerijos parengtą Nacionalinę atsinaujinančių išteklių plėtros programą. Ekspertų teigimu, dokumentas yra deklaratyvus, numato tik minimalius ES reikalavimus atitinkančią plėtrą ir niekaip neprisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimo, todėl programą būtina perrašyti.

Šios programos tikslas – nustatyti atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimo nacionalinius planinius rodiklius elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir numatyti atitinkamas priemones šiems rodikliams pasiekti. Programa bus įgyvendinama 2014-2020 m. laikotarpiu.

„Dabartinis programos variantas nenumato esminių pertvarkų tęstinumo ir realių žingsnių link energetinės nepriklausomybės. Rengiant programą neatsižvelgta į šios dienos aktualijas, tokias kaip būtinybė mažinti elektros energijos importą ir pasirūpinti šalies energetiniu saugumu“, – konstatuoja Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Algimantas Akstinas. Jo nuomone, tokie neambicingi planai niekaip nepadeda pasiekti tikslo, kad Lietuva iki 2020 m. iš dalies, o iki 2030 m. visiškai užsitikrintų energetinę nepriklausomybę.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos (LAEIK) prezidentas Martynas Nagevičius pastebi, kad programoje nenumatyta praktiškai jokia atsinaujinančių išteklių plėtra, tik šiuo metu vykdomų projektų įgyvendinimas. Vienintelis, pasak jo, programoje atsispindintis tikslas – kad įgyvendinus pradėtus projektus Lietuva atitiktų minimalius ES atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje numatytus reikalavimus.

„Šiandien, kai biomasės ir šiukšlių deginimo įrenginiai mažina šildymo kaštus Lietuvos miestų gyventojams, vėjo elektrinės pradeda gaminti pigiausią Lietuvoje elektrą, o saulės elementai, pritaikius dvigubos apskaitos principus, gali gaminti elektros energiją be papildomos naštos vartotojams, toks formalus dokumento parengimas yra visiškai neatsakingas ir nepriimtinas“, – teigia M. Nagevičius.

LAEIK Vyriausybei pateikė savo pasiūlymus, kaip galėtų būti taisoma ir papildoma atsinaujinančių išteklių plėtros programa. Tarp šių pasiūlymų – biokuro kogeneracinių jėgainių statyba Vilniuje ir Kaune naudojant ES lėšas, mažųjų hidroelektrinių galios didinimas, konkursų, leidžiančių vėjo energetikos plėtrą, vykdymas, salygų jūrų vėjo energetikai plėtoti sudarymas.

„Įgyvendinusi šiuos pasiūlymus, Lietuva daugiau negu pusę elektros energijos ir du trečdalius šilumos energijos pasigamintų iš atsinaujinančių išteklių. Tokius tikslus, mūsų požiūriu, turi kelti ambicinga šių išteklių plėtros programa. Tai yra būdas sumažinti energetinę priklausomybę ir kovoti su klimato kaita, taip pat pritraukti investicijas ir mažinti bedarbystę. Esame tikri, kad Vyriausybė suvoks, jog Lietuvai reikalinga reali, o ne deklaratyvi atsinaujinančios energetikos plėtra“, – pabrėžia M. Nagevičius.

Energetikos ministerija Nacionalinės atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros programos projektą Vyriausybės tvirtinimui ir visuomenei susipažinti pateikė kovo pabaigoje. Ar pritarti šiam projektui ir patvirtinti programą, Vyriausybė spręs balandžio 24 d. LVK ir LAEIK, taip pat Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) oficialiai kreipėsi į Vyriausybę ir Energetikos ministeriją su pastabomis ir pasiūlymais.