Lietuviai yra mažiausiai prasiskolinę iš trijų Baltijos šalių, bet vis dar pesimistiškai žiūri į ateitį ir taupo. Per sunkmetį pilniausios liko estų kišenės, o latviai, nepaisydami mažėjančių pajamų, jau drąsiau leidžia pinigus.

Sunkiausi metai – praeityje

Trys Baltijos valstybės pasaulyje dažnai vertinamos kaip vienas regionas. Tačiau sunkmetis gana ryškiai atskleidė šių šalių finansinio atsparumo skirtumus ir besikeičiančius gyventojų įpročius.

"Ekonomikos nuosmukis Latvijoje buvo bene didžiausias iš visų Baltijos šalių. Sunkmetis atnešė didžiulį nedarbą ir mažėjančius atlyginimus. Šie rodikliai Latvijoje yra prasčiausi. Tačiau ekonomikos nuosmukis kiekvieną Baltijos šalių gyventoją privertė išmokti pamokas apie paskolas ir santaupas", – sakė SEB banko Latvijoje socialinės ekonomikos ekspertas Edmundas Rudzytis.

Analitikai pripažįsta, kad Baltijos "sesės" jau peržengė žemiausią ekonomikos nuosmukio tašką. Gerėjantys BVP rodikliai teikia vilčių, kad greitai pradėsime kapstytis iš krizės. Tai esą jaučia ir Baltijos valstybių gyventojai, mat po dvejų itin sunkių metų gerėja vartotojų nuotaikos ir po truputį didėja vartojimas.

Nuomonių tyrimai atskleidžia, kad didžiausias pesimizmo šuolis buvo užfiksuotas 2008 m. rudenį, o nuo praėjusios vasaros gyventojų lūkesčiai dėl šalies ekonominės situacijos ir šeimos finansinės padėties perspektyvų gerėja.

Optimistai, pesimistai ir latviai

SEB banko ekspertų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje teigiama, kad estai tikisi per artimiausius 12 mėnesių sulaukti gerų naujienų darbo rinkoje ir pamatyti aiškų pagerėjimą šalies ekonomikoje. Latviai ir lietuviai perspektyvas dar vertina gana prastai. Tiesa, pesimistiškiausiai dėl ateities nusiteikę lietuviai. Latviai – didesni pesimistai, kai kalbama apie dabartį. Ateitį jie mato šviesesnę nei lietuviai, o kai kuriais atvejais jie optimistiškesni net už estus. Pavyzdžiui, latviai yra vieninteliai, kurie tikisi, kad nedarbas kitais metais mažės.

"Pesimistiškai į ateitį žvelgiantys asmenys daugiau taupo, o optimistai linkę daugiau išleisti ir santaupoms skiria tik nedidelę pajamų dalį. Latvijoje pastebimas įdomus paradoksas – mažėjant pajamoms, didėja vartojimas. Tačiau pasirodo, kad tai visai ne paradoksas. Tiesiog šalyje didėja šešėlinė ekonomika – populiarėja neapmokestintos ir nelegalios pajamos (pvz., atlyginimai vokeliuose – red. past.), brangsta prekės ir paslaugos, bet kartu gerėja ir vartotojų nuotaika. Latviai pradeda tikėti, kad ateityje bus geriau, ir jau nebando sutaupyti kiekvieno skatiko", – kalbėjo E.Rudzytis.

Be to, šalyje pradėjo mažėti indėliai, o tai reiškia, kad gyventojai kažką perka. Eksperto teigimu, padidėjęs vartojimas gali padėti šaliai atsistoti ant kojų

Kaimynų pensijos liko

Daugiau vartoti pradeda ir estai. Lietuvoje vartojimas vis dar mažėja, tačiau jau kur kas lėčiau nei pernai ar šių metų pirmą ketvirtį. Tiesa, iš esmės tik estai turi objektyvių priežasčių daugiau išlaidauti – per antrą šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, Estijoje registruotas sparčiausias vidutinio darbo užmokesčio didėjimas. Iš visų Baltijos šalių tik estų atlyginimai šiemet yra didesni negu pernai. Be to, didėja atotrūkis tarp estų darbo užmokesčio ir kitų Baltijos kaimynų.

Panašūs skirtumai atsispindi ir senatvės pensijų statistikoje. Estijoje vidutinė senatvės pensija yra didžiausia regione – 305 eurai (1052 litai) – ir per metus nesikeitė. Latvijoje ir Lietuvoje pensijos buvo nukirptos. Tačiau šį pavasarį Latvijoje Konstituciniam teismui nustačius, kad vyriausybės sprendimas sumažinti pensijas prieštarauja Konstitucijai, anksčiau įšaldytos pensijos buvo išmokėtos.

Lietuviams teko susitaikyti su mažesnėmis pensijomis. Dėl to mūsų šalies pensininkai ekonomikos nuosmukį išgyvena sunkiau negu garbaus amžiaus latviai ir estai.

Turtą nusveria skolos

Estijos namų ūkiai yra užsikrovę sunkiausią skolų naštą, tačiau jie turi ir daugiausia finansinio turto. Estijos gyventojų skolos finansinį turtą viršija 2 mlrd. eurų, o Latvijoje – 2,5 mlrd. eurų. Lietuvos namų ūkiai finansinio turto turi 2 mlrd. eurų daugiau negu įsipareigojimų. Be to, mes esame mažiausiai susitaupę būsimai pensijai.

"Iš arčiau pažvelgus į visų trijų Baltijos šalių gyventojus, pilniausios atrodo estų kišenės, jie yra geriausiai apsisaugoję – turi daugiausia finansinio turto, yra sukaupę daugiausia lėšų bankų sąskaitose ir pensijų fonduose. Taip pat estų pajamos ir pensijos yra didžiausios. Kita vertus, estai turi daugiausia skolų. Tad reikėtų patiems pagalvoti, kas yra geriau: turėti kišenėje 100 eurų ar turėti 1 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų skolos", – svarstė SEB banko analitikė, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Estiją kels ir euras

"Žiūrėdami į Estiją galime pasakyti: kelias aukštyn yra", – pridūrė J.Varanauskienė.

Tačiau SEB banko Estijoje ekonomistas Hardo Pajula pareiškė, kad universalaus recepto sunkmečiui neturi ir estai.

"Mes nesame išskirtiniai. Sumažėjo ir estų pajamos. Taip pat visi žinome, kas nutiko su darbo rinka (gerokai sumažėjo atlyginimai ir padidėjo nedarbas – red. past.) Manau, ši situacija nesikeis dar bent kelis ketvirčius. Mes tiesiog buvome geriau pasiruošę galimiems nemalonumams", – kukliai kalbėjo ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad be kitų veiksnių, Estijoje vartotojų lūkesčius didina ir artėjantis euro įvedimas.

"Euro įtaką mūsų ekonomikai įvertinti labai sunku, nes naujos valiutos dar tik laukiame, tad jokių skaičių nėra. Be to, didžioji dalis gyventojų paskolas ir taip yra paėmę eurais, tad kai euro klubas Estijai uždegė žalią šviesą, jokių didesnių pokyčių nebuvo. Vis dėlto postūmis juntamas. Bijau, kad įvedus eurą kainos bus suapvalintos į didesnę pusę, žmonės pamatys, kad šios valiutos nauda buvo pervertinta, ir gali nusivilti, nes dabar visas šitas euro reikalas yra labai politizuotas. Tada vartojimas vėl sumažėtų", – apie nuotaikas Estijoje pasakojo H.Pajula.

Sunkmečio grimasos

Nepaisant BVP ir vartotojų nuotaikų dėl gerėjančių rodiklių ir besistabilizuojančios ekonomikos, namų ūkių Baltijos šalių finansinė padėtis pirmą šių metų pusmetį ir toliau prastėjo, kai kurių būtiniausių prekių ir paslaugų kainos didėjo. Analitikų teigimu, ir artimiausioje ateityje gyventojų, ypač lietuvių ir latvių, pajamos didės lėčiau negu bendras kainų lygis. Estijoje padėtis šiek tiek geresnė.

"Kaip rodo namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra, sunkmečiu namų ūkiai atsisakė nebūtiniausių prekių. Estijoje labiausiai sumažėjo išlaidų dalis, tenkanti transportui, avalynei ir drabužiams, namų ūkio prekėms, Latvijoje – avalynei ir drabužiams, namų ūkio prekėms, Lietuvoje – drabužiams ir avalynei, laisvalaikiui", – aiškino "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Tikėtina, kad kitų metų antroje pusėje ekonomikos atsigavimą gyventojai pajus savo kailiu. Prognozuojamas nedidelis pajamų ir vartojimo augimas, mažėsiantis nedarbas.

"Baltijos šalių namų ūkių pajamos šiek tiek didės, tačiau augs ir būtinosios išlaidos, kylant maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainoms. Ateinančiais metais namų ūkių vartojimo išlaidos gali ūgtelėti visose Baltijos šalyse, tačiau didėjimas kol kas bus nedidelis ir sieks tik kelis procentus. Vartojimas turėtų išlikti silpnas dėl didelio nedarbo, mažų pajamų, augančių būtiniausių prekių ir paslaugų (maisto, būsto išlaikymo) kainų", – konstatuojama SEB banko apžvalgoje.

Rekordinės santaupos

Lėtą atsigavimą prognozuoja ir "Swedbank" ekspertai – šiemet ir 2011 m. vartotojų kainų indeksas esą turėtų augti apie 1 proc.

"Dabar juntamas maisto produktų kainų šuolis, tikėtina, bus laikinas ir didelės įtakos visų vartojimo prekių krepšeliui neturės. Apskritai artimiausiais metais kainų didėjimą lems ne gamybinius pajėgumus viršijanti paklausa, bet importuojamų išteklių kainos, – sakė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Deja, sunku prognozuoti, kada Rusija ar kitos šalys uždraus tam tikros produkcijos eksportą ir taip sukels kainų šuolį, kokį matėme šiemet grūdų rinkoje."

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos pranašumas – gana nedidelės namų ūkių skolos, kurios sudaro maždaug 30 proc. BVP, – tai yra gerokai mažiau nei Latvijoje (47 proc.) ar Estijoje (49 proc.). Todėl esą galima tikėtis, kad ir vartojimas Lietuvoje atsigaus greičiausiai.

"Žinoma, galbūt anksti tikėtis, jog vartotojų pasitikėjimas padidės tiek, kad vartojimui bus naudojami namų ūkių indėliai, kurie dabar sudaro beveik 26 mlrd. litų ir nuo ekonominio nuosmukio pradžios išaugo daugiau nei 8,3 proc.", – teigė N.Mačiulis.

Estijos gyventojų indėliai šiuo metu sudaro 28 proc. BVP, panašiai kaip ir Lietuvos (27,8 proc.), tačiau Latvijos gyventojų šios rūšies finansinis turtas gerokai kuklesnis – tik 23,2 proc. BVP, todėl tikėtina, kad ir vartojimas šioje šalyje atsigaus lėčiausiai. Tiesa, jis pripažįsta, kad sunkmečiu latviai vartoja daugiau nei lietuviai.

"Latvijoje per dvejus metus namų ūkių indėliai sumažėjo daugiau nei 11 proc. – gyventojai dalį santaupų paskyrė vartojimui arba dėl sumažėjusio pasitikėjimo finansų sektoriuje laikė grynuosius pinigus", – svarstė ekonomistas.

Politika teikia vilčių

Finansų specialistai pripažįsta, kad vartojimas ir pati ekonomika sparčiausiai atsigaus Estijoje. Šioje šalyje nereikėjo taip smarkiai karpyti biudžeto išlaidų kaip Lietuvoje ar Latvijoje, todėl ir Estijos vartotojai nebuvo taip suvaržyti. "Galima sakyti, kad Estijos valstybė buvo geriau pasiruošusi finansinei krizei ir ekonominiam nuosmukiui – kol Latvija ir Lietuva kelerius metus iš eilės turėjo valdžios sektoriaus deficitą, Estija visada turėjo perteklių. Dėl to skola ir jos administravimo sąnaudos yra artimos nuliui", – konstatavo "Swedbank" ekspertas N.Mačiulis.

Rolandas Balandis, Ūkio banko valdybos narys, taip pat neabejoja, kad atspariausia krizės skersvėjams buvo ir išliko Estija.

Jo nuomone, Lietuva taip pat turi realias galimybes prisivyti Estiją ir 2014 m. įsivesti eurą: "Dabartinės Vyriausybės vykdoma politika teikia vilčių, kad Lietuvai pavyks 2014 m. atitikti Mastrichto kriterijus įsivesti eurą. Tiesa, norisi tikėti, kad siekis įsivesti eurą netaps vienadieniu tikslu, dėl kurio bus paminti šalies nacionaliniai ekonominiai interesai", – sakė R.Balandis.

Euro įvedimas, tikėtina, padės Lietuvai labiau išplėsti prekybinius ir finansinius santykius su kitomis euro zonos šalimis. "Kita vertus, nors ateityje galima laukti prekių ir paslaugų kainų stabilizacijos, vis dėlto iškart po to, kai bus įvestas euras, bus pastebėtas gana nemažas kainų šuolis. Manytume, euro įvedimas teigiamai atsilieps darbo užmokesčio augimui ir taip kompensuos infliacijos padarinius", – prognozavo Ūkio banko valdybos narys.

Komentaras

Aivita Putnina

Latvijos universiteto mokslininkė, socialinių mokslų daktarė

Pastarieji pora metų buvo labai sunkūs. Labai daug latvių prarado darbą, kitų atlyginimai pastebimai sumažėjo. Dalis gyventojų su tuo susitaikė. Kiti, norėdami išlaikyti šeimas ir sumokėti susikaupusias skolas arba grąžinti didžiules paskolas, išvažiavo į užsienį. Daugiausia į Airiją ir Didžiąją Britaniją, ten susikūrė latvių bendruomenės, kviečiančios tautiečius emigruoti ir padedančios jiems įsitvirtinti svečiose šalyse. Žmonės seniai suprato, kad gali pasitikėti tik savimi, kad Latvija nėra ta šalis, kuri gali duoti jiems geras socialines garantijas.

Kai pasitikėjimas valstybe yra menkas ir piliečiai nesitiki iš jos jokios pagalbos, jie patys imasi veiksmų. Dabar nemažai gyventojų ir verslininkų bando išvengti mokesčių, kiti tiesiog neišgali jų mokėti. Nemaža dalis žmonių ima bedarbių pašalpas ir dirba nelegaliai arba įsigyja verslo liudijimus.

Su ekonominiais sunkumais kiekvienas bando kovoti taip, kaip moka. Žmonės atsisako didelių automobilių, nebevažiuoja atostogauti į egzotinius kraštus, o lieka Latvijoje arba vyksta į Lietuvą, Estiją. Pastaruoju metu steigiasi mainų parduotuvės. Žmogus, atnešęs nereikalingą DVD grotuvą, gali gauti maišą bulvių ar kitų maisto produktų. Ūkininkai, aplenkdami turgavietes, prekiauti savo gaminiais traukia tiesiai į didmiesčių centrus ar gyvenamuosius rajonus, veža produktus į namus. Už tai, aišku, mokesčiai nemokami. Nemažai Rusijos pasienyje gyvenančių šeimų išsilaiko iš kontrabandos.

Dėl viso to auga ir šešėlinė ekonomika. Bet kai pajamos tesiekia 100 ar 150 latų per mėnesį, labai sunku būti patriotu ir galvoti apie valstybės gerovę.

Prie sunkmečio greitai prisitaikė ir verslas. Pirmiausia jūsų "Maxima", o vėliau ir kiti prekybininkai didelę dalį prekių pradėjo žymėti geltonu ženklu "nuolaidos", nors tos prekės kartais visai nėra pigesnės. Bet tai veikia.

Komentaras

Balanda Bradulskienė

Ūkio banko Produktų plėtros departamento direktorė

Sunkmetis daugelį mūsų šalies gyventojų privertė susiveržti diržus ir iš vartojimo persiorientuoti į taupymą. Fizinių asmenų indėliai Ūkio banke nuolat augo. 2008 m.indėlių padaugėjo 21 proc., 2009 m. – 27 proc., 2010 m. pirmą pusmetį – 10 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamais laikotarpiais.

Baimė, kad gali būti dar blogiau, privertė ir mažesnes pajamas gaunančius ieškoti rezervų šeimos biudžete: mažinti išlaidas ne tik ne būtiniausioms, bet ir kai kurioms kasdienėms prekėms. Todėl indėliai augo daugiausia dėl poreikio susitaupyti juodai dienai, dalis gyventojų į indėlius nukreipė investicijas iš rizikingesnių investavimo priemonių, pagaliau dalis pakilimo laikotarpiu planavusių įsigyti nuosavą būstą ir kaupusių pradinį įnašą, atėjus sunkmečiui, negavo paskolos ar atidėjo savo planus, tad kaupiamų lėšų nepanaudojo ir jos liko kaip indėliai. Kiti galbūt laiko santaupas ir dar laukia kainų dugno, siekdami pigiai įsigyti nekilnojamojo turto.

Kita vertus, buvo mažiau skolinamasi ne tik būstui, bet ir vartojimui, tad nereikėjo tam tikros dalies šeimos biudžeto skirti palūkanoms ir paskoloms grąžinti. Bankai, ypač dirbantys privačiojo sektoriaus, smulkiojo ir vidutinio verslo srityje, labai gerai jaučia ir gyventojų, ir verslo nuotaikas. Kol kas susidaro įspūdis, kad nuotaikos Lietuvoje dar negerėja. Tokias nuostatas rodo klientų elgesys taupymo srityje. Artėjantis šildymo sezonas, maisto produktų kainų pokyčiai gyventojų optimizmo, ko gero, artimiausiu metu nepakels.

Skaičiai ir faktai

Užimtumas ir nedarbas

Visose trijose šalyse nedarbas išlieka didelė problema. Latvijoje nedarbo lygis antrą šių metų ketvirtį pasiekė 19,4 proc., Estijoje – 18,6 proc., o Lietuvoje – 18,3 proc. Pastaruoju metu padėtis valstybių darbo rinkoje šiek tiek gerėjo, nors tai iš dalies lėmė emigracijos banga.

Apklausų duomenimis, šiuo metu nė vienoje iš trijų Baltijos valstybių darbdaviai nejaučia poreikio samdyti naujų darbuotojų. Tačiau daugiau žmonių atleisti taip pat neketinama.

Kita vertus, užsakymų po truputį daugėja, tad nemažai įmonių jau skelbia kitąmet didinsiančios veiklos apimtį. Tam prireiks ir papildomos darbo jėgos.

Vartojimas

Dėl sumažėjusio darbo užmokesčio, apkarpytų socialinių išmokų ir augančio nedarbo vartojimas visose trijose Baltijos šalyse ilgą laiką krito. Pastaraisiais metais daugiausia sumažėjo Latvijos namų ūkių pajamos, paskui lietuvių ir estų. Latvijos vartojimo apimtis sumenko 24 proc., Estijoje – 18 proc., Lietuvoje – 17 proc.

Tačiau pastaruosius du ketvirčius jau pastebimas vartojimo išlaidų stabilizavimasis. Tai reiškia, kad Baltijos šalių namų ūkiai pamažu prisitaikė prie esamų ekonominių aplinkybių.

Taupymas ir finansinis turtas

Indėliai visose trijose šalyse išlieka populiariausia taupymo forma. Gyventojų indėliai nuo 2008 m. rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio išaugo 8,3 proc. Lietuvoje, 4,1 proc. Estijoje, o Latvijoje sumažėjo daugiau nei 10 proc.

Per metus atlyginimai Estijoje vidutiniškai augo 1,2 proc. ir šiuo metu siekia 822 eurus (2836 litai). Latvijoje ir Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis sumažėjo – atitinkamai 6,3 proc. (siekia 2180 litų) ir 5,4 proc. (siekia 2053 litus).

Ekspertai prognozuoja, kad didesnės estų pajamos ir kitais metais įvestas euras Estijoje lems geresnę namų ūkių finansinę padėtį, tačiau skirtingai nei Lietuvoje, Estijos ir Latvijos namų ūkių finansiniai įsipareigojimai ir toliau išliks didesni negu finansinis turtas.

Būstas

2009 m. iš šeimų, esančių arti skurdo ribos, Lietuvoje 84,5 proc. (1,2 proc. jų yra paėmę būsto paskolą) turėjo nuosavą būstą, Latvijoje – 80 proc. (3,1 proc. jų turėjo būsto paskolą), o Estijoje – 78,6 proc. (4,6 proc. jų turėjo būsto paskolą).

Nuosavu būstu 2009 m. buvo apsirūpinę 91 proc. lietuvių ir po 87,1 proc. latvių bei estų. Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolą 2010 m. pavasarį turėjo 11,2 proc. mūsų šalies gyventojų.

Pensijos

Estijoje senatvės pensija yra didžiausia iš visų trijų Baltijos šalių ir siekia 305 eurus (1052 litai). Vidutinė pensija Latvijoje 2010-ųjų antrą ketvirtį buvo 250 eurų (863 litai), ji per metus padidėjo 1,6 proc. Lietuvoje vidutinė pensija, per metus sumažėjusi 8 proc., yra mažiausia Baltijos šalyse – 216 eurų (745 litai).

Būsimos pensijos

Didelę namų ūkių finansinio turto dalį sudaro antros pakopos pensijų fondai. Pagal prieauglį taip pat pirmauja estai. Palyginti su 2008 m. pabaiga, Estijos pensijų fonduose sukaupta suma padidėjo 74 proc., iki 280 mln. eurų (966 mln. litų). Latvijos pensijų fondai papilnėjo 64 proc. – iki 491 mln. eurų (1,7 mlrd. litų), Lietuvos – 57 proc., iki 372 mln. eurų (1,3 mlrd. litų). Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lietuviai yra sukaupę daugiau negu estai, tačiau Estija turi apie milijoną gyventojų mažiau nei Lietuva.

Baltijos šalyse buvo sumažintos ir įmokos į antros pakopos pensijų fondus: Estijoje jos buvo visai panaikintos, Latvijoje sumažintos iki 2 proc., Lietuvoje – iki 2,5 proc.