Vyriausybės strateginis komitetas trečiadienį pasiūlė tobulinti šių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką.

„Poreikį tobulinti sistemą sąlygoja per ilgus metus iškreipta sistema - disproporcijos tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų, atskirų sričių apmokėjimo sąlygas reglamentuojantys skirtingi įsakymai, neveikianti motyvacinė sistema. Be to, didėjant minimaliam atlyginimui, kai kurių kvalifikuotų darbuotojų tarnybinis atlyginimas jau susilygino su kvalifikacijos neturinčių darbuotojų darbo atlygiu“, – pranešime spaudai sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Komitetas siūlo įstatymu įteisinti visų biudžetininkų darbo apmokėjimo tvarką, pagal kurią pareiginė alga bus susieta su baziniu dydžiu, kuris šiuo metu taikomas valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, teisėjams, su praėjusių metų rezultatais, suvienodintas tokios pat kvalifikacijos ir sudėtingumo darbo apmokėjimas.

Įstatyme, kurio projektas būtų parengtas iki liepos, būtų numatytos esminės darbo apmokėjimo sąlygos ir kriterijai, o Vyriausybė tik sukonkretintų teisinį reguliavimą - pagal įstaigų darbo pobūdį, svarbą, įvertinant darbo sąlygas, pedagogų, socialinių darbuotojų kvalifikacines kategorijas, kultūros ir meno darbuotojų meninį lygį.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, pareiginę algą sudarys pastovioji ir kintamoji dalys, priemokos ir premijos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Iki 30 proc. priemokų už papildomą darbą ir kintamosios dalies suma negalės viršyti 50 proc. pastoviosios algos dalies dydžio.

Tuo atveju, jeigu pagal naują tvarką darbo užmokestis sumažėtų, žmogui būtų mokamas ankstesnis tarnybinis atlyginimas.

Maždaug 180 tūkst. biudžetininkų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimus šiuo metu reglamentuoja Vyriausybės 1993 metų nutarimas. Sistema yra išbalansuota, nes konkrečias sąlygas reglamentuoja ministrų įsakymai, pavyzdžiui, švietimo įstaigų vadovų atlyginimai svyruoja nuo 408 iki 1540 eurų, o socialinių įstaigų vadovų – nuo 386 iki 822 eurų.

Konstitucinis Teismas pernai rugsėjį paskelbė, kad iš valstybės ir savivaldybių biudžetų apmokamų darbuotojų atlyginimo sąlygos turi būti nustatytos įstatymu.  

Bus siekiama optimizuoti institucijas

Valdžiai keičiant biudžetininkų darbo apmokėjimo tvarką ir suvienodinant skirtingų sričių darbuotojų algų skirtumus, Vyriausybės kancleris teigia, kad didelė dalis iš tam būtinų 84 mln. eurų sumos turėtų būti rasta, optimizuojant institucijų veiklą.

Alminas Mačiulis teigia, kad peržiūrint darbo apmokėjimą, bus ieškoma galimybių naikinti besidubliuojančias pareigybes ir kitaip sutaupyti lėšų, kurios būtų panaudojamos pertvarkyti darbo užmokestį.

„Skaičiavimai yra labai preliminarūs, kadangi pagal darbo sutartis dirbančių yra bemaž 180 tūkst. žmonių, todėl labai sunku tiksliai suskaičiuoti, tuo labiau, kad įstatymo projekto dar nėra, tik koncepcijai šiandien pritarta, bet aš manau, kad tų 84 mln. eurų tikrai neprireiks, nes labai aiškiai buvo akcentuota strateginiame komitete, jog sutaupymai arba lėšų ekonomija turi būti svarbiausia, kad kuo mažiau biudžeto lėšų pareikalautų. Tai per konsolidavimą, per funkcijų dubliavimo išvengimą, tiesiog viešojo sektoriaus veiklos racionalizavimą“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Mačiulis.

Anot jo, Lietuvos viešajame sektoriuje dirba sąlyginai dukart daugiau žmonių nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, tad pertvarkyti sektorių reikia.

„Visų pirma turės būti taupomos, racionalizuojant viešąjį sektorių, nes 180 tūkst. darbuotojų, lyginant su kitų šalių statistika - lyginant su Vokietija, ten yra 14 proc. dirbančių viešajame sektoriuje, pas mus - 28 proc. Tai dvigubai daugiau lyginamasis svoris“, - tikino kancleris.

A.Mačiulis teigė, kad šiuo metu skirtinguose sektoriuose dirbantys tos pačios kvalifikacijos darbuotojai gauna skirtingus atlyginimus, nėra vieningo reglamentavimo. Pasak kanclerio, prasčiausia situacija yra socialinėje, kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

„Dabar atskiruose sektoriuose darbo užmokestis reglamentuojamas labai chaotiškai, disbalansas yra akivaizdus. Tos pačios kompetencijos darbuotojams mokami skirtingi atlyginimai todėl, kad tarkim kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos apsaugos sektorius turi savo atskirą reglamentavimą. Be abejo, bendri principai ir dabar įteisinti, tačiau pagal Konstitucinio Teismo sprendimą turi būti reglamentavimas pakeltas įstatymo lygmeniu ir turi būti labai aiškūs kriterijai, nustatant darbo užmokestį, remiantis išsilavinimu, kvalifikacija, darbo patirtimi, rezultatais“, - teigė A.Mačiulis.

Anot jo, tai atvejais, kai pagal naują metodiką atlyginimas turėtų sumažėti, jis nebus mažinamas.

„Tai nereiškia, kad kažkam mažės atlyginimai. Aiškiai turėtų būti įdėta nuostata, kad ir tie, kurie turi santykinai didesnį darbo užmokestį, kad jiems liktų tas pats darbo užmokesčio lygis, net jeigu pagal naujas nuostatas jam priklausytų mažesnis. Tačiau tas disbalansas, kuris yra dabar, būtų išspręstas“, - sakė kancleris.