- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikindamas Lietuvos senjorus Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis įvardijo kitų metų planus, kurie bus aktualūs pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms. Pasak ministro, planuojama, kad senatvės pensijos 2020 m. augs sparčiau nei darbo užmokestis, taip pat bus didinamos priemokos mažų pensijų gavėjams.
„Kartu su senjorams atstovaujančiomis organizacijomis ir Lietuvos pensininkų reikalų taryba dirbame daugelyje sričių, esame priėmę ne vieną senjorams svarbų sprendimą, tačiau visi aiškiai matome pagrindinę Lietuvos problemą – žemas senatvės pensijas, kurias kasmet stengiamės didinti. Mūsų skaičiavimais, kitąmet visos senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc., o mažų pensijų gavėjams priemokas didinsime tiek, kad būtinąjį stažą turintys žmogus negautų mažiau nei minimalūs vartojimo poreikiai“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Noriu užtikrinti, jog vyresnio amžiaus žmonių išsakomi rūpesčiai yra vertinami itin rimtai.
Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena pasaulyje pradėta minėti siekiant atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir problemas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą, kovoti su stereotipais, kurie trukdo tėvams ir seneliams gerai jaustis visuomeninėje, darbinėje ar kitoje veikloje.
„Linkėdamas ir labai skatindamas senjorų telkimąsi, aktyvumą, bendravimą, darbines ir savanoriškas iniciatyvas bei dalyvavimą viešųjų reikalų svarstyme, noriu užtikrinti, jog vyresnio amžiaus žmonių išsakomi rūpesčiai yra vertinami itin rimtai“, – priduria L. Kukuraitis.
Pensijos augs sparčiau nei atlyginimai
Remiantis prognozėmis, 2020 m. senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc. ir tai bus pirmas kartas, kai senatvės pensijos didės sparčiau nei darbo užmokestis. Planuojama, kad darbo užmokestis kitąmet paūgės 7,4 proc.
Pensijų indeksavimo koeficientą lemia visų šalies dirbančiųjų uždirbto darbo užmokesčio pokyčio vidurkis per septynerius metus.
Linas Kukuraitis / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
Iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto senatvės pensijų didinimui papildomai planuojama skirti 240 mln. eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė pensija 2020 m. pasieks 374 eurus, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 395 eurus.
2016 m. vidutinė pensija sudarė 255 eurus, vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 266 eurus.
Priemokos mažiausių pensijų gavėjams
Šiais metais pirmą kartą buvo įvestos priemokos mažiausių pensijų gavėjams, kurie yra sukaupę minimalų ir ilgesnį pensijų socialinio draudimo stažą: kitaip tariant, priemokos priklauso žmonėms, kurie įmokas mokėjo mažiausiai 15 metų bent nuo minimalaus darbo užmokesčio per mėnesį.
2020 m. planuojama padidinti viršutinę priemokų ribą nuo 238 iki 256 eurų – tai reiškia, kad būtinąjį stažą sukaupęs žmogus negalėtų gauti mažesnę pensiją nei ši riba, o trumpesnį stažą įgiję senatvės pensininkai gautų savo socialinio draudimo stažą atitinkančias priemokas.
256 eurai – tai kitų metų planuojamas minimalus vartojimo poreikių dydis (MVPD). Jis apskaičiuojamas vadovaujantis minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra, vidutinėmis mėnesinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis, metinės infliacijos ateinančių metų prognoze ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis.
Kitąmet taip pat planuojama didinti ir šalpos pensijas, kurios mokamos socialinio draudimo stažo neturintiems senjorams arba neįgaliems asmenims. Šalpos pensijas siūlomas didinti nuo 132 iki 142 eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...