Į ką atkreipti dėmesį?
2026 m. lapkričio 20 d. įsigalios nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija, kuria į nacionalinę teisę perkelta atnaujinta europinė Vartojimo kredito direktyva. Kaip aiškina Lietuvos banko (LB) Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vadovė Justina Šalčiuvienė, ši direktyva panaikino išimtį, pagal kurią jos nuostatos buvo netaikomos tam tikrų kreditorių sudaromoms vartojimo kredito sutartims, kai už vartojimo kreditą nemokamos palūkanos ir kiti mokesčiai, kuria praktikoje dažniausiai naudojosi telekomunikacijų bendrovės.
„Tai reiškia, kad įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymui, telekomunikacijų bendrovės, norėdamos parduoti įrangą išsimokėtinai, turės tapti vartojimo kredito davėjais arba bendradarbiauti su autorizuotu vartojimo kredito davėju, o jų sudaromoms įrangos pardavimo išsimokėtinai sutartims bus taikomos visos vartojimo kredito teikimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, įskaitant atsakingojo skolinimo principą ir kreditingumo vertinimą bei paskolų įmokų ir pajamų santykio (DSTI santykio) limitą“, – dėsto J. Šalčiuvienė.
Siekdamas išlaikyti ryšio įrangos, kuri būtina naudotis elektronine bankininkyste, viešosiomis ir privačiomis skaitmeninėmis paslaugomis ir suteikia galimybę dirbti ir mokytis, prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, LB nustatė naują bendrojo DSTI santykio išimtį, leidžiančią vartojimo kredito davėjams taikyti ne 40 proc., kaip įprastai, o 60 proc. DSTI.
J. Šalčiuvienė išskiria kelias šios išimties taikymo sąlygas: jeigu vartojimo kreditas suteikiamas pagal susietojo vartojimo kredito sutartį be palūkanų ir kitų mokesčių; jeigu vartojimo kreditas skirtas telefonų, modemų ir maršrutizatorių, būtinų vartojimo kredito gavėjui kalbinio ryšio paslaugai ir (arba) interneto prieigos paslaugai gauti, įsigijimui finansuoti.
„Tikimasi, kad ši išimtis daliai tvarias pajamas gaunančių vartotojų sudarys galimybę išsimokėtinai įsigyti išimtinai tik minėtas ryšio priemones ar įrangą, kurių įsigijimas be šios išimties jiems galėtų tapti neprieinamas“, – teigia J. Šalčiuvienė.
Trečiosios šalies svarba
Pasak „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovės Dovilės Krikščiukaitės, nuo lapkričio 20 d. prekės įsigijimui ir leidimui už ją išsimokėti per tam tikrą laiką be palūkanų ir mokesčių jau bus taikomos vartojimo kredito įstatymo nuostatos, kurios yra taikomos ir bet kokiam kitam vartojimo kreditui.
„Svarbu, kad už tą prekę turi būti mokama pačiam pardavėjui. Šiuo metu yra būdų, kai prekė perkama iš tam tikro pardavėjo, bet yra pasinaudojama trečiosios šalies, dažniausiai finansinės institucijos, suteikiama galimybe už tą prekę susimokėti per tam tikrą laiką. Tokie mechanizmai jau vertinami kaip vartojimo paskola ir tai nuo lapkričio 20 d. nesikeis“, – aiškina D. Krikščiukaitė.
Ji pabrėžia, kad pokyčiai aktualūs ir perkant kitas prekes, ne tik iš telekomunikacijų bendrovių. Tiesiog telekomunikacijų bendrovės yra dažniausias pavyzdys, kai už prekę mokama pačiam pardavėjui, be jokio pabrangimo ir trečiosios šalies įsitraukimo.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo šiol sudarant pirkimo išsimokėtinai sutartį ir jei procese nedalyvauja jokia trečioji šalis, vis tiek bus vertinamas pirkėjo kreditingumas, pajamos ir taikomos kitos taisyklės, kurios yra įprastos vertinant bet kokį kitą vartojimo kredito davimą“, – pabrėžia D. Krikščiukaitė.
Pirmiausia bus vertinamos asmens pajamos, greta – jau turimi finansiniai įsipareigojimai. „Vertinamas asmens įmokų dydžio pagal visus jo finansinius įsipareigojimus ir asmens mėnesio pajamų santykis“, – sako D. Krikščiukaitė.
Anot jos, didžiausia vertinamoji kategorija – įsipareigojimų vykdymo istorija: ar asmuo praeityje laiku vykdydavo savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus, ar vėluodavo juos vykdyti. Žinoma, vertinamos ne tik praeityje buvusios skolos, bet ir esamos.
Kas dar keisis?
Dabar išperkamosios nuomos sutartis be pareigos įsigyti daiktą taip pat nelaikoma vartojimo kreditu, tačiau nuo lapkričio 20 d. visos išperkamosios nuomos sutartys, jeigu jose yra numatyta ne tik pareiga, bet ir teisė pasibaigus sutarčiai įsigyti daiktą, bus laikomos vartojimo kredito sutartimis.
„Jeigu norima ir siekiama, kad tai būtų tiesiog nuomos sutartis, o ne vartojimo kreditas, tokioje nuomos sutartyje negali būti nei teisės, nei pareigos tą nuomojamą daiktą pasibaigus sutarčiai įsigyti", – išskiria D. Krikščiukaitė.
Anot jos, šiek tiek keisis ir principo „pirk dabar, mokėk vėliau“ (angl. buy now pay later) reguliavimas. Pvz., bus nustatomas konkretus terminas, per kiek laiko galima leisti pirkėjui užmokėti už prekę, tam, kad toks mokėjimo atidėjimas nebūtų laikomas vartojimo paskola. Nuo lapkričio 20 d. nustatomas būtent 50 dienų terminas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo šiol sudarant pirkimo išsimokėtinai sutartį ir jei procese nedalyvauja jokia trečioji šalis, vis tiek bus vertinamas pirkėjo kreditingumas, pajamos.
„Vadinasi, jei pardavėjas parduoda prekę su atidėtu mokėjimu ir jeigu tas atidėtas mokėjimas numatytas ne vėliau kaip per 50 dienų, tai nebus laikoma vartojimo kreditu. Jei mokėjimas atidėtas, pvz., 90 dienų arba išdėliotas periodiniais mokėjimais, tai bus laikoma vartojimo kreditu“, – aiškina D. Krikščiukaitė.
Daliai – apsunks
Kreditingumas – tai jūsų arba įmonės finansinio patikimumo įvertinimas, kurį bankai ir kiti skolintojai naudoja spręsdami, ar suteikti paskolą. Asmens kreditingumo lygiui didžiausią įtaką turi vartotojo finansinė elgsena, kaip jis geba tinkamai prisiimti finansinius įsipareigojimus, t. y. neprisiimti jų daugiau, negu galės įvykdyti, ir kaip jis juos jau vykdo.
Pasak D. Krikščiukaitės, vartotojų nuo lapkričio 20 d. lauks iš tiesų didelis pokytis, nes net ir kasdienės prekės, kurios iki šiol buvo įsigyjamos neskaičiuojant asmens pajamų ir jau prisiimtų finansinių įsipareigojimų santykio, plačiai nevertinant kreditingumo, jau atsidurs toje pačioje kategorijoje su visais asmens prisiimtais įsipareigojimais.
„Ką tai reiškia realybėje? Jei žmogus, turėdamas gana tvarias pajamas, galėjo įsigyti, pvz., telefoną gana lengvai, dabar jau valstybiniu lygmeniu sakoma, kad tai visgi yra daiktas, už kurį atliekami tam tikri periodiniai mokėjimai, vadinasi, tai turi būti vertinama kartu su visomis asmens pajamomis ir visais kitais finansiniais įsipareigojimais“, – teigia D. Krikščiukaitė.
„Nuo šiol daliai vartotojų gali būti sunkiau įsigyti telefoną, nes jie jaus, kad jau turi kitų finansinių įsipareigojimų, – numano ji. – Tačiau, kita vertus, sakyčiau, tai yra priemonė finansiniam raštingumui didinti ir siekis, kad finansinių paslaugų teikėjai tinkamai ir atsakingai vertintų asmens galimybes prisiimti tam tikrus finansinius įsipareigojimus.“
Nežino, kas tai yra
Kaip pasakoja D. Krikščiukaitė, vasarą „Creditinfo Lietuva“ atliktas tyrimas parodė, kad didelė dalis gyventojų vis dar nežino, kas yra asmens kreditingumas, kaip jis matuojamas. Apklausoje respondentų buvo klausiama, ar jie žino, kas yra kreditingumas, kas sudaro kredito istoriją, į ką svarbu atkreipti dėmesį savo elgsenoje ir pan.
„Apie 60–70 proc. asmenų sakė, kad žino, kas yra kreditingumas ir kokie duomenys yra svarbūs. Apie 30–40 proc. tokių dalykų nelabai žinojo. Tačiau jei žvelgtume į 5–10 metų dinamiką, sakyčiau, kad labai smarkiai progresuojame gera linkme“, – pabrėžia D. Krikščiukaitė.
„Vis daugiau žmonių domisi savo kreditingumu, domisi, kokios gi aplinkybės apskritai turi įtakos vertinant asmenį, kai jis nori prisiimti tam tikrą finansinį įsipareigojimą. Vis daugiau asmenų žino šiuos dalykus ir, tikėtina, atsakingiau finansiškai elgiasi“, – teigia teisininkė.
Ji pabrėžia: bet kokia skola už komunalines paslaugas, vėlavimas jas apmokant, taip pat ir pavėluotas atsiskaitymas už telekomunikacijų bendrovių paslaugas arba esamos kitos skolos turi įtakos asmens kreditingumo vertinimui.
„Tai turi įtakos ir kai asmuo ateina teirautis dėl paskolos. Finansinė institucija mato šituos duomenis ir juos vertina neigiamai, nes tai rodo, kad žmogus nėra iki galo finansiškai atsakingas, nelaiku vykdo finansinius įsipareigojimus“, – atkreipia dėmesį D. Krikščiukaitė.
„Dažniausiai atėję paskolos į banką nustemba tie, kurie mano, kad bankas žino arba mato tik tai, kad asmuo turi būsto arba vartojimo paskolą ir tinkamai ją moka laiku. Tačiau žmonės nepagalvoja, kad vėlavimas apmokėti bet kokias periodines sąskaitas yra domuo, kuris taip pat vertinamas“, – sako ji.
Kalbėdama apie vartojimo kreditus, J. Šalčiuvienė taip pat primena ir apie kredito kortelių svarbą: „Gyventojo turima kredito kortelė su suteiktu kredito limitu yra laikoma jo finansiniu įsipareigojimu, kurį kredito davėjas taip pat privalo vertinti spręsdamas dėl vartojimo kredito suteikimo, net jeigu kortele faktiškai nesinaudojama.“
Auganti rinka
LB duomenimis, pastaraisiais metais vartojimo kreditų rinka Lietuvoje augo. Gyventojai ir toliau aktyviai skolinasi, didėjo ir suteikiamų vartojimo kreditų sumos.
„2026 m. pirmojo pusmečio pabaigoje kredito įstaigų, t. y. bankų ir kredito unijų, vartojimo kreditų portfelis sudarė beveik 2,4 mlrd. eurų, o kitų vartojimo kredito davėjų, įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, portfelis per kelerius metus išaugo iki maždaug 1,2 mlrd. eurų. Per pirmąjį šių metų pusmetį vartotojai sudarė beveik 266 tūkst. vartojimo kredito sutarčių ir pasiskolino kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – pasakoja J. Šalčiuvienė.
LB Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vadovė teigia, kad ES mastu lietuvių finansinio patikimumo lygis – aukštas.
„Antrojo šių metų ketvirčio duomenimis, bankų paskolų kokybės rodikliai buvo vieni geriausių ES ir neviršijo rizikos požiūriu reikšmingo lygio, – tikina J. Šalčiuvienė. – Neveiksnių paskolų dalis per ketvirtį sumažėjo, pradelstų paskolų lygis buvo žemas. Ilgiau kaip 90 dienų pradelstų vartojimo kreditų dalis mažėjo ir ne kredito įstaigose.“
Antrojo šių metų ketvirčio duomenimis, bankų paskolų kokybės rodikliai buvo vieni geriausių ES ir neviršijo rizikos požiūriu reikšmingo lygio.
Naujausi komentarai