„Tai gali būti Lietuvos banko iniciatyva, nes Lietuvos bankas dirbdamas kartu su Finansų ministerija teikė daugiau pasiūlymų dėl būtent šio aspekto ir šio sektoriaus. Mes tikrai esame pasirengę politiškai paremti tokią iniciatyvą, jeigu ji būtų įgyvendinta arba ji būtų siūloma, nes tai, kas vyksta dabar pensijų fonduose, yra iš tikrųjų tam tikras nukraujavimas“, – po susitikimo su LB vadovybe žurnalistams antradienį teigė prezidentas.
Anot jo, žmonės turėtų turėti dar daugiau laisvės valdyti savo antros pakopos fonduose sukauptus pinigus.
„Manau, kad būtų teisingas kelias vis dėlto anuiteto privalomumą panaikinti ir suteikti žmonėms kur kas daugiau laisvės valdyti tuos pinigus, kuomet jau yra pasiekę tą brandų amžių, ir pasirūpinti savo finansinių išteklių paskirstymu patiems. Aš manau, kad ta linkme ir einame. Lietuvos banko suvokimas yra“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, vertinant, kiek jau atgautų pinigų iš antros pensijų pakopos fondų buvo išleista vartojimui, reikėtų palaukti statistikos. Be to, pasak prezidento, reikia svarstyti, kaip didinti pensijų fondų patrauklumą.
„Palaukime statistikos, pasižiūrėsime, kokie yra iš tikrųjų to vartojimo mastai. Na, ir be jokios abejonės, mums reikia spręsti problemas, kad pensijų fondų, antrosios pakopos pensijų fondų patrauklumas išliktų, nes vis dėlto 40 proc. pasitraukusių, nėra garantijos, kad nepasitrauks dar daugiau“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, pensijų kaupimo sistemos reforma buvo teisingas sprendimas, nes suteikė žmonėms laisvės naudotis pinigais taip, kaip jie nori.
„Tačiau jeigu procesai tęsis toliau ir vis tam tikra pensijų fondo erozija pradės veikti masto ekonomikos principas, tai į priešingą pusę, kuomet likus mažiau pinigų sistemoje gali santykinai padidėti fiksuoto administravimo kaštų lyginamasis svoris, ir tai tikrai nepadidins sistemos patrauklumo“, – aiškino G. Nausėda.
„Šitoje vietoje mes turime suprasti, kad nereikia išpilti su vonele visko, kas tenai buvo, ir kad reikia išsaugoti pensijų kaupimo principą, kadangi dar kartą kartoju – tai labai atsakingai sakau – kad vien tiktai pasikliauti „Sodros“ pensijomis žmonėms, kurie šiandien yra 30–35 metų amžiaus, būtų neišmintinga ir netoliaregiška, kadangi demografinės tendencijos yra tokios, kokios yra“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat teigė nepasiėmęs pinigų iš antros pensijų pakopos ir dar galvojantis, kaip elgtis, tačiau vartojimui jų žada nenaudoti.
„Ne nepasiėmiau, laikau toliau ištikimai ir atsakingai ketinu galvoti, ką toliau su jais daryti, tikrai pirkiniams ir vartojimui nenaudosiu“, – teigė G. Nausėda.
Šiuo metu pensijų anuitetą įsigyti privaloma, jei antros pakopos pensijų fonde sukaupta ne mažiau kaip 16,8 tūkst. eurų ir norima gauti išmokas, o jei sukaupta suma viršija 64,8 tūkst. eurų – ją viršijanti dalis gali būti išmokama vienkartine išmoka.
Pensijų anuiteto įsigijimą galima ir atsidėti, tokiu atveju sukauptos lėšos lieka pensijų fonde.
BNS rašė, kad pensijų kaupimą per ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba beveik 40 proc. kaupiančiųjų, tuo metu liko kaupti 875 tūkstančiai. Visiškai ar iš dalies pasitraukusiems žmonėms pervesta beveik 3,2 mlrd. eurų, o „Sodrai“ grįžo apie 1,3 mlrd. eurų.
Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,45 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 10,6 mlrd. eurų.
Naujausi komentarai