- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) per pirmą šių metų pusmetį užfiksavus ketvirtadaliu daugiau nedeklaruotą darbą dirbančių asmenų nei per tą patį laikotarpį pernai, darbdavių atstovas Danukas Arlauskas sako, kad tai – karantino pasekmė. Vis dėlto profsąjungų atstovė Inga Ruginienė teigia, kad tokių pažeidimų į valias buvo fiksuota ir prieš karantiną.
Tai, kad vis daugėja nedeklaruoto darbo formų, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidento D. Arlausko nuomone, yra stipriai susiję su nuotoliniu darbu.
„Aišku, yra sistemos, kurios ir tinklo režime leidžia fiksuoti, kada dirba, kada ne, kada pietų pertrauka kažkam. Jeigu kalbėsime apie nuotolinį darbą, šioje vietoje gali būti įvairiai. Įmonės gali nespėti, žmonės galbūt irgi pageidauja, nes mes tokių nusiskundimų iš darbuotojų nelabai turime.
Jei kalbėsime apie fizinį darbą, galiu padaryti prielaidą, kad kai kuriose įmonėse yra labai didelis krūvis, nes vieni verslai užsidarę, kiti – prastovose, o kiti – klesti. Kartais trūksta ir darbuotojų. Ministras sako: „dirbau 18 valandų“. Tai man irgi įdomu, kaip jis tai įformina. Šioje COVID-19 situacijoje gali būti tam tikrų nukrypimų, bet aš nemanau, kad tai yra kažkokie piktybiniai. Turime daugiau nusiskundimų dėl atlyginimų mokėjimo, bet dėl darbo režimo tokių sudėtingų situacijų aš neturiu informacijos“, – Eltai sakė D. Arlauskas.
Jo nuomone, tokių atvejų būtų mažiau, jei valdžia skubiau įgyvendintų reikalingas priemones.
„Trišalėje taryboje sutikome su „Statybininko kortelėmis“, kad tai padėtų sumažinti nelegalų darbą, bet išėjo taip, kad, jei Statybininkų asociacija pasiūlė kortelę, Trišalė taryba pritarė, tai valdžia nusprendė visa tai atiduoti VDI. Kūdikis yra mielas, jei jis yra tavo. Jei jis ne tavo, tai praėjo pusantrų metų, kai nieko negirdime dėl tos „Statybininko kortelės“. Jei tai būtų nevyriausybinis sektorius, jis seniai būtų viską padaręs ir tos kortelės galiotų. Valdžia yra valdžia, jie sugalvojo, kad darys patys, bet patiems neišeina“, – teigė Darbdavių konfederacijos prezidentas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė I. Ruginienė sako, kad tai, jog pasitaiko atvejų, kai yra blogai įforminamas darbas, rodo ir Darbo ginčų komisijos praktika.
Žmogus mano, kad jis yra realiai įdarbintas, bet nežino, kad net nėra įdarbintas.
„Dažnai tenka dalyvauti (posėdžiuose – ELTA) ir ateina nemažai žmonių, kurie dirba darbą be darbo sutarties ir net nėra pranešta „Sodrai“ apie jų įdarbinimą“, – Eltai sakė I. Ruginienė, pridurdama, kad dažniausia to priežastis galėtų būti mokesčių vengimas.
„Kiek teko susidurti, tai dažniausiai yra statybų ir paslaugų sektoriai, įvairūs restoranai, barai. Žmonės yra priimami savaitei dviem. Žmogus mano, kad jis yra realiai įdarbintas, bet nežino, kad net nėra įdarbintas. Jam tik žada, kad sutartis bus šiek tiek vėliau. Turbūt pagrindinė priežastis būtų mokesčių vengimas, taip pat tai susiję ir su darbo sauga“, – teigė LPSK pirmininkė.
Pasak jos, sunku pasakyti, ar karantinas padažnėjusiems pažeidimams turėjo įtakos, nes, anot jos, nemažai tokių atvejų buvo ir prieš jį.
„Gali būti, kad VDI akyliau stebi įmones ir tų patikrinimų yra daugiau. Nelegalaus darbo atvejų buvo ir iki karantino. Tai galbūt šiek tiek paskatino, bet tikrai ne pagrindinė priežastis“, – sakė ji.
Darbo apskaitos problemas, anot I. Ruginienės, padėtų spręsti tokios priemonės kaip „Statybininko kortelės“ įvedimas ar didesnės baudos už pažeidimus.
„Statybos sektoriuje jau ne vieną kartą kalbėjome apie „Statybininko kortelę“. Tai vienas būdų užkardyti nelegalų darbą, nes tuomet žmogus turėtų savo specialų darbuotojo ID, turėtų užsiregistruoti prieš darbą ir po jo, tai būtų tikrinama. Vienas tokių dalykų, kai negali palikti darbo vietos neužsiregistravęs. Labai panašiai galima daryti ir kitose srityse. Restoranuose su darbuotojų kortelėmis neretai yra gudraujama – vienas darbuotojas turi kelias korteles, kad neatsektų, ar žmogus viršvalandžių nedirba.
Tai užkardyti padėtų patikrinimai ir realios normalios baudos už pažeidimus. Tai, kas yra dabar, kai skiriama 70 eurų ar 200 eurų bauda, tai neatgrasina nuo tokių piktnaudžiavimo atvejų. Jei būtų bauda net iki verslo sustabdymo, kol nebus ištaisyti pažeidimai, tuomet verslininkai iš tikrųjų bijotų imtis tokių priemonių ir tai atgrasytų nuo darbo teisės aktų pažeidimų“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 637 asmenys, dirbę nedeklaruotą darbą, kai per tą patį laikotarpį pernai jų skaičius siekė 478, rodo VDI paskelbti duomenys.
„Eurobarometro“ atliktos visuomenės nuomonės apie nedeklaruotą darbą ES duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų yra nurodę, kad pažįsta asmenų, kurie dirba iš dalies ar visiškai nedeklaruodami nei savo darbo, nei pajamų valdžios institucijoms. 3 proc. teigė patys dirbę nedeklaruotą darbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis2
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu5
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...