– Jeigu žmogus dėl skrydžio vėlavimo ar nukėlimo negali laiku grįžti į darbą, ką jam reikėtų daryti?
– Pirmiausia darbuotojas turėtų informuoti darbdavį, kad negali atvykti į darbą, ir, jei įmanoma, nurodyti preliminarų grįžimo laiką. Tuomet reikėtų apsvarstyti galimus sprendimus. Pavyzdžiui, galima prašyti pratęsti kasmetines atostogas, paprašyti nemokamų atostogų arba, jei yra galimybė, dirbti nuotoliniu būdu.
– Kokios pasekmės gali grėsti, jei darbuotojas į darbą negrįžta?
– Jei darbuotojas neatvyksta į darbą ir apie tai nepraneša darbdaviui, darbdavys gali pažymėti pravaikštą. Pravaikšta gali lemti įspėjimą dėl galimo atleidimo arba net atleidimą iš darbo. Tačiau jei darbdavys žino apie susiklosčiusias aplinkybes ir jos yra pagrįstos, abi pusės turėtų bendradarbiauti ir ieškoti sprendimo.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Jeigu skrydžių sutrikimai atsiranda dėl nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, meteorologinių veiksnių, ar darbuotojas vis tiek turėtų imti atostogas?
– Tokiais atvejais galioja tie patys galimi sprendimai. Darbuotojas gali prašyti kasmetinių atostogų, nemokamų atostogų arba, jei yra galimybė, dirbti nuotoliniu būdu. Svarbiausia – pateisinti neatvykimą į darbą.
Svarbiausia – pateisinti neatvykimą į darbą.
– Ar situacija keičiasi, jei žmogus vėluoja grįžti iš komandiruotės, į kurią buvo išsiųstas darbdavio?
– Taip. Komandiruotė laikoma darbo laiku, todėl tokiu atveju darbdavys turi imtis aktyvių veiksmų ir spręsti situaciją. Paprastai darbdavys pratęsia komandiruotės laiką, toliau moka dienpinigius ir rūpinasi darbuotojo grįžimu.
– Ar tai reiškia, kad darbdavys turi padengti papildomas transporto, nakvynės ar maitinimo išlaidas?
– Taip. Darbdavys turi pasirūpinti apgyvendinimo ir transporto išlaidomis. Kartais darbuotojai įpareigojami patys užsisakyti nakvynę, tačiau tuomet būtina išsaugoti rezervacijos duomenis ir kitus dokumentus, kad vėliau būtų galima pateikti darbdaviui kompensuoti patirtas išlaidas.
– Ką reikėtų fiksuoti ar išsaugoti, jei dėl skrydžių sutrikimų įstringama oro uoste?
– Reikėtų išsaugoti skrydžio bilietus, oro linijų ar oro uosto pranešimus apie skrydžio vėlavimą ar atšaukimą. Tai svarbūs įrodymai, patvirtinantys, kad darbuotojas negalėjo laiku grįžti į darbą.
– Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės tokiose situacijose?
– Pagrindinė klaida – komunikacijos su darbdaviu trūkumas arba per vėlus informavimas. Vos sužinojus apie skrydžio atšaukimą ar vėlavimą, reikėtų nedelsiant informuoti darbdavį. Geriausia tai padaryti raštu, pavyzdžiui, elektroniniu paštu, tačiau galima ir paskambinti.
– Ar darbdavį reikėtų informuoti iš karto, net jei tai savaitgalis ar vėlus metas?
– Taip, geriausia informuoti iš karto, pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Tuomet darbdavys, atėjęs į darbą, iškart matys informaciją ir žinos, kad darbuotojas neatvyko dėl svarbios priežasties.
– Ar pranešti darbdaviui galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, per socialinius tinklus ar SMS žinute?
– Taip, galima naudoti įvairius komunikacijos būdus. Tai gali būti socialiniai tinklai, SMS žinutė ar kitos priemonės. Svarbiausia – informuoti darbdavį ir paaiškinti situaciją.
Naujausi komentarai