Valstybės dovana ūkininkams – lengvatiniu tarifu apmokestintas dyzelinas – tapo prekybos objektu. Dvigubai pigesni degalai, dar vadinami žaliuoju dyzelinu, tapo populiarūs ne tik tarp žemdirbių.

Yra pasiūla – bus ir paklausa

Lietuvoje galima įsigyti ne tik rusiško ar baltarusiško pigesnio dyzelino. Juodojoje automobilinio kuro pardavimo rinkoje įsitvirtino ir ūkininkams bei žuvininkystės verslu užsiimantiems asmenims skirtas dyzelinas, kuris nuo įprastojo skiriasi tik tuo, kad yra žalios spalvos. Negalintieji pasinaudoti lengvata degalams šiuo metu degalinėje dyzelino litrą gali nusipirkti už 80 centų. O dažyto kuro (DK) kaina – perpus mažesnė. Didelius kiekius tokių degalų perkantys žemdirbiai jo gauna dar pigiau.

Ūkininkui leidžiamas įsigyti degalų kiekis priklauso nuo turimos žemės ploto, auginamų gyvulių skaičiaus. Ne visi ūkininkai sunaudoja visus skirtus degalus, tad jie patenka į rinką. Ten jie neretai parduodami maždaug 20 euro centų brangiau, negu buvo įsigyti.

"Pastoviai pirksiu DK". "Pirksiu DK – Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Ukmergė". "Turiu atliekamo DK. Kaina – 0,58 euro". "Pirksiu DK, spalva nėra svarbi. Klaipėda.". "Pirksiu DK, spalva nesvarbu. Kaunas". "Pirksiu dyzelinį kurą, bet kokį, įvairiais kiekiais."

Tai – tik keletas skelbimų iš vieno interneto portalo. Interneto platumose nėra daug skelbimų, kad žaliasis dyzelinas yra parduodamas. Ir tai suprantama – tokiais skelbimų autoriais  iškart gali susidomėti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) arba teisėsaugos institucijos.

Pirmaujame Europoje

Praėjusiųjų metų vasaros pradžioje Vyriausybė patvirtino naujas žaliojo dyzelino normas žemdirbiams, akvakultūros bei verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms.

Grūdines, ankštines kultūras arba rapsus auginantys žemdirbiai per sezoną už hektarą šių kultūrų plotų gauna po 115 l žaliojo dyzelino, bulvių ir daržovių augintojai – po 240, verslinių sodų turėtojai – po 250, cukrinių runkelių, pašarinių šakniavaisių ar verslinių uogynų augintojai – po 150 l dyzelino. Gauna jo ir gyvulininkyste, sliekų ar sraigių veisimu užsiimantys ūkininkai, bitininkai, tačiau jiems tenka katino ašaros.

Vyriausybė praėjusiais metais pamylėjo ir žuvininkus. Antai karpynų savininkai, jei "derlius" iš hektaro būna didesnis negu tona, gauna po 275 l žaliojo dyzelino už hektarą. Vienam verslinės žvejybos įrankiui, vienai žvejybos vietai arba vienai tonai sugautų žuvų, kai skiriama tik žuvų sugavimo kvota skiriama 270 l, o traukiamam 500 metrų tinklui – net 2,7 tūkst. l dyzelino.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje beakciziu dyzelinu valstybės pagalba yra viena didžiausių ES. Kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Lenkija, leidžiamas įsigyti lengvatinių dyzelinių degalų kiekis ribojamas iki 86 l / ha (nepriklausomai nuo auginamos kultūros), Latvijoje – iki 80 l / ha. Vokietijoje vienam ūkiui didžiausias leistinas lengvatinių degalų kiekis ribojamas iki 10 tūkst. l. Būtina pažymėti, kad Vokietijoje ūkininkai valdo vidutiniškai daugiau hektarų žemės ūkio naudmenų, negu leidžia įstatymas Lietuvoje.  Pas mus ūkininkas arba žemės ūkio bendrovę valdantieji 300–500 ha dirbamos žemės, pievų ar ganyklų gali gaut 3–5 kartus daugiau beakcizių degalų negu vokietis.

VMI duomenimis, 2014 m. iš akcizinių sandėlių į rinką išleista 281,413 mln. l, 2015 m. – 265,33 mln. l nuspalvinto dyzelino. Sumažėjimą vargu ar galima tokiu pavadinti, nes žemės ūkyje skaičiuojami ne kalendoriniai, bet ūkiniai metai – nuo liepos 1 iki birželio 30 d. Taigi per 2014–2015 ūkinius metus iš akcizinių sandėlių į vidaus rinką pateko 271,477 mln. l žymėto dyzelino.

Palengvino sąlygas

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) skyriaus vadovė Ramunė Stalmokienė dienraščiui sakė, kad centras kasmet VMI perduoda duomenis apie Žemės ūkio ir verslo registre registruotus asmenis ir jų užsiimamą veiklą. "Mokesčių inspektoriai, remdamiesi ūkininkų veikla paskaičiuoja, kam kiek pagal jo veiklą priklauso degalų. Norėdamas nusipirkti beakcizių degalų, ūkininkas turi kreiptis į VMI, kur jam bus išduota speciali kortelė", – sakė R.Stalmokienė.

ŽŪIKVC atstovės teigimu, šiemet, dar nepasibaigus ūkiniams metams, jau užregistruota 140 tūkst. ūkininkų, kurie gali pretenduoti į žaliąjį dyzeliną. Kitaip sakant, pasisemti pigiojo dyzelino gali beveik kiekvienas, deklaravęs žemės ūkio naudmenas. Tokių asmenų per 2014–2015 ūkinius metus buvo maždaug 200 tūkst. Taigi vienam ūkininkui vidutiniškai teko maždaug 1,4 tūkst. l žaliojo dyzelino.

Pasak R.Stalmokienės, prieš kurį laiką buvo palengvintos žaliojo dyzelino įsigijimo sąlygos: "Norintiesiems gauti žaliąjį dyzeliną fiziniams asmenims anksčiau neužtekdavo deklaruoti žemės ūkio naudmenas, jie privalėjo būti registruoti ir ūkininkų registre. Dabar ūkininkų registras atkrito, duodama visiems, kurie registruoti žemės ūkio ir verslo registre yra registravę savo žemės ūkio valdas." Čia vertėtų paaiškinti, kad ūkininko pažymėjimas būdavo duodamas ne kiekvienam žemės turinčiajam: jei asmuo nebuvo baigęs žemės ūkio mokslų, privalėdavo išklausyti keliasdešimties valandų ūkininkavimo kursus.

Pardavėjai – sofos ūkininkai

Kaip dienraščiui sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, iš tikrųjų rimtai ūkininkaujantiems ūkininkams vargu ar užtenka to kiekio žaliojo dyzelino, kuris jiems priklauso atsižvelgiant į vykdomą veiklą – paprastai laukai nevienodai išsidėstę, ne viename masyve, nemažos derliaus transportavimo išlaidos: "Iš pokalbių su ūkininkais aiškėja, kad jie yra priversti papildomai pirkti maždaug 10–15 proc. jau brangesnio dyzelino."

Tad iš kokių aruodų semiamas ir į kairę dešinę pardavinėjamas žymėtasis dyzelinas?

A.Stančiko teigimu, viskas prasidėjo, kai Žemės ūkio ministerija sugalvojo pirmiesiems 30 ha mokėti vos ne dvigubai didesnes tiesiogines išmokas.

"Mieste ar kur kitur gyvenantis asmuo savo žemės nedirba, bet ją išnuomoja ūkininkui. Sąlyga – pasėlius deklaruos jis pats, o ne tas, kuris dirba žemę. Statistikos suvestinėje atsiranda ūkininkas, nors iš tikrųjų jis ne ūkininkas, bet tik žemės savininkas. Taigi iki 30 ha turintis, bet jokios veiklos nedirbantis gauna ne tik didesnes išmokas, bet turi teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti dyzelino, nors tai – neteisėta", – schemą, kaip žaliasis dyzelinas, nusipirktas tokių sofos ūkininkų, atsiranda rinkoje atskleidė A.Stančikas.

Žemės ūkio rūmų pirmininko manymu, tikrieji ūkininkai tokią padėtį toleruoja todėl, kad net ir neoficialiai prisidurdami dirbamos žemės, gauna šiokį tokį pelną: "Kai pakalbi su ūkininkais, beveik kas antras naudojasi sofos ūkininkų žeme."

Beje, lengvata dyzelinui skirta ne šiaip sau, o kompensuoti negautoms pajamoms kompensuoti. Jei šiandien nebūtų tokio rėmimo, vartotojas už maistą turėtų mokėti didesnę kainą.

Skaičiai – įspūdingi

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) apskaičiavo, kad 2014 m. šalyje buvo maždaug 12,5 tūkst. sofos ūkininkų, deklaravusių pievas ar ganyklas, turėjusių ne daugiau kaip pusę sutartinio gyvulio (matavimo vienetas, kuriuo nustatomas būtinas gyvūnų skaičius tam tikram plotui). Jie tevaldė 2,29 proc. visos dirbamos žemės, gavo 7,35 mln. eurų tiesioginių išmokų (2,05 proc. nuo visų tiesioginių išmokų). Tokių sofos ūkininkų galėjo būti apie 12–14 tūkst. Taigi jei skaičiuotume vidurkį, ši sofos ūkininkų grupė valdė vidutiniškai po 4,5 ha. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad didžiajai daliai šios grupės žemės savininkų vargu ar aktualu žaliasis dyzelinas – už 1 ha ganyklų ar pievų duodama tik 12 l pigių degalų.

NMA skaičiavimais, tais pačiais metais buvo 1113 sofos ūkininkų, kuriems priklausė po 6–30 ha žemės. Vidutiniškai tai – net 15 tūkst. ha. Jei juose auginamos bulvės ar daržovės, bus gauta 3,6 mln. l žaliųjų degalų. Pardavus juos, galima tikėtis gauti apie 720 tūkst. eurų papildomų pajamų – maždaug po 650 eurų kiekvienam šios grupės statistiniam sofos ūkininkui. Pridėjus padidintas tiesiogines išmokas, galima spėti, kad per metus ir antra pensija susidarytų. Tais pačiais NMA duomenimis, 2014 m. būta beveik 30 sofos ūkininkų, kuriems priklausė po 100–400 ha žemės. Taigi tekėti žaliajam dyzelinui yra iš kur ir kur. Juo labiau žinant, kad praėjusiais metais buvo nustatyti tik 34 atvejai, kai žymėtieji degalai buvo naudojami ne pagal paskirtį.

Gresia baudos

Už žymėtų degalų, kuriems taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą ar kitokį jo perdavimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato tokias baudas:

fiziniams asmenims – nuo 289 iki 579 eurų,

įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo 868 iki 1 448 eurų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda, už šį pažeidimą užtraukia baudą:

fiziniams asmenims – nuo 579 iki 1 158 eurų,

įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo 1 448 iki 2 896 eurų.