Nesutariama, kas nuties infrastruktūrą vykdant vėjo elektrinių parko projektą

„Pirminis įvertinimas, bendrai teritorija, Lietuvos jūrinės vėjo energetikos potencialas, kuris yra pakankamai lengvai ir gerai išnaudojamas – 3,4 GW. Kalbant apie 700 MW projektą, tai gali patenkinti apie ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poveikio. Tai būtų tikrai didelė privati investicija, daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės.

Nuspręsta vystyti 700 MW, atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais vidutinis Europoje įgyvendinamų projektų dydis buvo 560 MW, o čia kalbama apie aukcioną, kuris vyks dar 2023 metais. Kuo projektas didesnis, tuo 1 MWh kaina yra mažesnė“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė viceministras.

Lietuvos energetikos agentūra atliks reikalingus tolimesnius tyrimus iki aukciono 2023 metais.

„Tie, kurie paprašys mažiausios finansinės paramos iš valstybės, tie ir gaus teisę tiek į paramą, tiek į vietą“, – pridūrė R. Kėvelaitis. Konkurso nugalėtojas gaus leidimą naudoti jūrinę teritoriją 41 metus.

„Tai galėtų sukurti apie 1300 darbo vietų. Vien su darbo mokesčiais susijusių įplaukų į biudžetą padidėjimas būtų beveik 9 mln. eurų“, – sakė viceministras.

Anot jo, tinkamą infrastruktūrą nutiesti turėtų elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.

„Perdavimo sistemos operatorius turėtų parengti tinkamą infrastruktūrą, finansuojant ją iš tiek iš europinės paramos, jei jos nebūtų, galima finansuoti ir iš VIAP lėšų“, – sakė R. Kėvelaitis.

Lobistė Anastazija Peciukonė, atstovaujanti „Orsted Wind Power“ kompaniai, posėdyje teigė, kad leidimas vystytojams sutvarkyti ir elektros tinklų infrastruktūrą leistų sutaupyti lėšų.

„Kai turi ir kabelį, ir parką, tai leidžia optimizuoti visą projekto dizainą. Nebebūna diskusijų su jungties operatoriumi, kada prisijungti, ar tikrai bus paruošta. Jie gali kartu parko ir kabelio klausimą išspręsti kompleksiškai. Jeigu net ir statybos darbuose optimizuoti gręžimus, tie patys darbuotojai padaro visą darbą, būtų sunku įsivaizduoti, kodėl tai nesutaupytų lėšų“, – teigė ji.

Parlamentaras Algirdas Butkevičius teigė, kad jai infrastruktūros vystymas nebus atiduotas „Litgrid“, jūrinių vėjo elektrinių projekto vystymas gali užstrigti.

„Tokiuose projektuose valstybė turi suvaidinti labai didelį vaidmenį. Kai statėme SGD terminalą, buvome gavę 236 skundus per pusmetį (iš asmenų – ELTA), per kurių teritorijas turėjo eiti vamzdynai nuo terminalo į pagrindines trasas. Tada Vyriausybė priėmė sprendimą, kad tai yra valstybinės svarbos objektas ir teismas visus ginčus atmesdavo į šalį. Jeigu valstybė nevaidins šito pagrindinio vaidmens, tai su projekto įgyvendinimu įstrigsime 10-15 metų. Čia nėra jokia naujiena“, – sakė A. Butkevičius.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius pritarė, kad atiduoti infrastruktūros vystymą vėjo jėgainių statytojui būtų rizikinga.

„Kai Lietuva daro pirmą tokį projektą, tai parodyti, kad operatorius prisiima atsakomybę, o ne atiduodama vystytojui į rankas, tai, manau, irgi labai aiškus signalas, kad valstybė yra nusiteikusi rimtai. Juolab matome pavojų, kurių gali kilti vystytojams su žemės servitutų gavimu dėl trasos tiekimo. Operatorius tai gali geriau atlikti“, – teigė A. Radavičius.

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis, 15 ha jūros teritorijos, kurioje bus vykdoma tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 metų. Šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW.

Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 2,5-3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.

Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 metų vasario 1 dieną. Iki šio laikotarpio patvirtintas teritorijos planavimo ir aplinkosaugos procedūras – specialiojo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą – atliks Lietuvos energetikos agentūra.

Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.