Žirmūnai – vienas tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų sostinėje ir nauji butai dar dygsta. Vietiniai pasakoja, jog ne veltui – čia gyventi patogu.
Tačiau viena – jausti, kiek tavo butas vertas. Kita – kiek jį įvertina valstybė.
„Pokytis – dvigubai, žiūrint per visą Lietuvos Respubliką“, – komentavo Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Šitiek į viršų šovė būstų mokestinės vertės. Masinį visos šalies vertinimą kas penkerius metus atlieka Registrų centras.
Keli paspaudimai ir pagal adresą tai galima susirasti Registrų centro svetainėje.
Žirmūnuose pokyčiai irgi kaip ant delno. Mikrorajono butų mokestinės vertės per penkmetį išaugo apie 50 proc. Tai reiškia, pavyzdžiui, jei butas buvo vertas 100 tūkst., dabar bus vertas 150 tūkst. eurų.
O labiausiai vertės pakilo Neringos, Palangos, Kauno miesto, Klaipėdos rajono, Birštono savivaldybėse.
„Kaunas išsiskyrė – ten buvo nemažai pokyčių, apskritai miestas atsinaujino. Statistinis kainų augimas matomas didesnis, bet Vilnius tikrai neatsilieka“, – aiškino „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis.
„Gyventojų didėjančios pajamos, statybos kaštų didėjimas, didelė paklausa, ribota pasiūla“, – vardijo L. Kanišauskienė.
Registrų centras apskaičiuoja tik vidutinę kainą. Tai nereiškia, kad pardavę butą tiek ir gautumėte. Tačiau ekspertas sako, kad vertės vis panašėja į realybę.
„Ypač jei kalbame apie pigesnį būstą – mokestinės vertės labai panašios į realias vertes. Tik su prabangiu turtu jos vis dar mažesnės nei realios rinkos vertės“, – pabrėžė R. Reginis.
Kiek būstas vertas – ne šiaip smalsu. Nuo to priklauso ir nekilnojamojo turto mokestis.
Mokėdami už 2025-uosius, gyventojai dar remsis senaisiais skaičiais. Bet nuo kitų metų įsigaliosiantis NT mokestis bus skaičiuojamas jau pagal naujas vertes.
„Aišku, skaudu, jei visą gyvenimą dirbęs, su kreditu nusipirkęs, turėsi mokėti didelį nekilnojamojo turto mokestį. Ką tada kalbėti apie mūsų valdžią“, – dalijosi mintimis moteris.
„Šie mokesčiai neatspindi realios situacijos, tai žmonių skurdinimo forma. Kuo toliau, tuo labiau skursta dėl mokesčių, pridėtinių mokesčių ir taip toliau“, – piktinosi vyras.
Nuo kitų metų būstas, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, bus apmokestinamas tik tada, kai jo vertė viršys 450 tūkst. eurų. Sutuoktiniams riba – 900 tūkst. eurų.
Viršijančiai daliai numatytas tarifas nuo 0,1 iki 1 proc. Konkrečius tarifus parinks miestų valdžios.
Kitas būstas, pavyzdžiui, pajūrio vila, sodyba ar garažas, bus apmokestinti jau nuo 50 tūkst. eurų.
„Tokią ribą pasiekti galima tik šalies sostinėje arba turint būstą Palangoje, Neringoje. Kalbant apie kitus miestus, mokestinę vertę pasiekti bus sudėtinga. Tad už pagrindinį būstą nebus surinkta daug mokesčio“, – pabrėžė „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas.
Net ir tiems, kam gresia mokestis, iškart mokėti nereikės. Yra konkretus terminas.
„Mokestis bus mokamas tik 2027 metais pagal naują tvarką“, – patikino R. Reginis.
„Citadele“ apklausa rodo – kol kas gyventojai nebijo nei mokesčio, nei pakilusių verčių. Atvirkščiai, planuoja didelius pirkinius, net naujo būsto įsigijimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Apie 40 proc. lietuvių juos skirtų stambiems pirkiniams – būsto pagerinimui, remontui, technikai, baldams. Tai labai didelė suma“, – pažymėjo „Citadele“ banko generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.
Gyventojų nuotaikos dėl finansų šviesėja ir dėl to, kad sumažėjo palūkanos. EURIBOR, pagal kurį skaičiuojama ir mėnesio būsto paskolos įmoka, nusistovėjo ties 2 proc.
„Kai žiūrėjome vidutinę būsto paskolą – 130 tūkst. eurų, kaip pasikeitė kliento įmoka, ji sumažėjo 150 eurų. Tai nemaža suma, kurią gyventojai gali skirti kitur arba taupyti“, – akcentavo R. Ežerskienė.
Registrų centras nuo šiol vertes perskaičiuos dažniau – ne kas penkis, o kas tris metus. Ekspertai ramina: dėl to gyventojams bus mažiau šoko.
Naujausi komentarai