- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po spalio mėnesį fiksuoto nekilnojamojo turto (NT) pirkimo–pardavimo sandorių rinkos pagyvėjimo, lapkritį pirkėjų aktyvumas prislopo ir sandorių įregistruota buvo mažiau. Anot Registrų centro analitikų, viena priežasčių gali būti vėl padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities, susijęs su COVID-19 situacija.
Prognozuojamas nuosmukis
"Spalį dar buvo įregistruojami sandoriai, dėl kurių pirkėjai ir pardavėjai susitarė, kai prognozės ir lūkesčiai dėl ateities nebuvo tokie niūrūs. Tačiau pandemijai šalyje vėl įsisiūbavus ir įvedus karantiną, natūralu, kad sudaromų sandorių skaičius mažėjo ir tai atsispindėjo lapkričio registravimo duomenyse. Tikėtina, kad metus užbaigsime keliais procentais atsilikdami nuo 2019-ųjų", – teigė Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Tikėtina, kad metus užbaigsime keliais procentais atsilikdami nuo 2019-ųjų.
Šiemet per sausį–lapkritį bendras Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo–pardavimo sandorių skaičius siekė 116,1 tūkst. ir buvo 2 proc. mažesnis nei pernai per vienuolika mėnesių (118 tūkst.). Vien tik per lapkritį įregistruota 11,3 tūkst. NT sandorių – 2 proc. mažiau nei 2019-ųjų lapkritį ir 22 proc. mažiau nei šių metų spalį.
"Žvelgiant į lapkritį, registravimo skaičiai mažėjo visose pagrindinėse NT objektų kategorijose. Tačiau nuo vidurvasario prasidėjęs pakilimas gyvenamųjų namų ir žemės sklypų rinkoje dar leidžia šioms kategorijoms išlaikyti metinį augimą. Kiek kitokia situacija butų rinkoje, kur pastarųjų kelių mėnesių augimas nekompensavo pavasarį fiksuoto nuosmukio ir, atsižvelgiant į lapkričio duomenis, tikėtina, kad butų pardavimai šiemet bus 10–12 proc. mažesni nei praėjusiais metais", – mano P.Rudzkis.
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 29,6 tūkst. butų pardavimų – 10 proc. mažiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Vien tik per lapkritį įregistruota 2,8 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 10 proc. mažiau nei 2019-ųjų lapkritį ir 23 proc. mažiau nei šių metų spalį.
Sumažėjimas didmiesčiuose
Sostinėje šiemet per vienuolika mėnesių įregistruota apie 10,4 tūkst. butų pardavimų, arba 4 proc. mažiau nei pernai sausį–lapkritį (10,9 tūkst.), Kaune įregistruotų butų sandorių skaičius per metus sumenko 7 proc., iki 4,4 tūkst., Klaipėdoje – 21 proc., iki 2,4 tūkst., Šiauliuose – 18 proc., iki 1,2 tūkst., Panevėžyje – 24 proc., iki 860.
Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota 11,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien tik per lapkritį įregistruota beveik 1,1 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 8 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkričio mėnesį, bet 21 proc. mažiau nei šių metų spalį.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 57,4 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (56,8 tūkst.). Vien tik per lapkričio mėnesį įregistruota 5,6 tūkst. sklypų sandorių – 2 proc. mažiau nei 2019 m. lapkritį ir 22 proc. mažiau nei šių metų spalį.
Rekordiniai prisiminimai
Spalį įregistruotų NT pirkimo–pardavimo sandorių kiekis buvo didžiausias per pastaruosius keletą metų. Pagrindinių NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – užpraeito mėnesio pardavimai didžiausi šiais metais.
"Spalį tęsėsi dar vidurvasarį prasidėjęs NT sandorių rinkos atsigavimas – atskirų NT objektų kategorijų sandorių kreivės toliau kilo ir pasiekė aukščiausią tašką šiemet. Be to, atskirai tik butų, namų ir žemės sklypų per spalį užfiksuotas sandorių rezultatas apskritai yra didžiausias per pastaruosius keletą metų. Vis dėlto, tikėtina, kad, šalyje augant COVID-19 atvejų skaičiui, gali sugrįžti pavasarį matytas neapibrėžtumas rinkoje, kuris neabejotinai koreguos ir NT sandorių kiekius ateinančiais mėnesiais", – rekordinį spalį ir galimą nuosmukį prieš mėnesį komentavo P.Rudzkis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...