Pokyčius plačiau aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė.
– Ar dabar jau gyventojams galima atsikvėpti lengviau? Dabar už viską bus atsakingi bankai?
– Iš esmės turbūt žmonės visada turi būti budrūs, bet siekiame užtikrinti, kad žmonės galėtų jaustis saugiai, atlikdami finansines operacijas, mokėjimus ar tam tikrus veiksmus skaitmeninėje erdvėje, kad jie jaustųsi saugūs, nejaustų nerimo, prisijungdami prie elektroninės bankininkystės ar darydami tam tikrus mokėjimus.
– Bet ar tai nereiškia, kad jie tada praras budrumą?
– Budrumo žmonėms turbūt niekada nereikėtų prarasti. Visą laiką reikia elgtis atidžiai, nes tais atvejais, kai žmogus bus apskritai labai neatsargus ar matys, kad tai yra tyčiniai veiksmai, jo tikrai niekas neapsaugos. Visų pirma turi saugotis patys, o tada jau ir sistema jiems padės bei juos apsaugos.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kaip gyventojams reikės įrodyti, kad jie buvo atsargūs ir vis tiek nukentėjo nuo sukčių?
– Iš esmės siūlomais pakeitimais siekiame išaiškinti, ką reiškia mokėjimo operacijos autorizavimas. Iki šiol, jeigu kažkas, net ne pats žmogus, o sukčiai, pasisavinę jo duomenis, atlikdavo tam tikras operacijas, turėdavome labai daug ginčų, kuriuose žmonės turėdavo įrodinėti, gintis, kad ne jie patys padarė tas operacijas, kad jie nenorėjo jų daryti. Dabar, jeigu, pavyzdžiui, bus apsimetama banku ir žmogus, prisijungęs prie apsimestinės banko svetainės, atiduos savo duomenis ir tuo pagrindu bus vykdomos mokėjimo operacijos, bankai tuos nuostolius privalės kompensuoti, nes iš esmės bankai turėtų stebėti internetinę erdvę, žiūrėti, kad nebūtų apsimetama banko vardu.
– Kokios tada reakcijos tikitės iš bankų? Juk tai didelė atsakomybė apsaugoti gyventojus nuo sukčių.
– Bankams suteikiame tam tikrus įrankius – ne tik pareigas, bet ir būdus, kaip apsiginti nuo sukčių. Pavyzdžiui, iki šiol bankai, net jeigu matydavo, kad yra labai didelė tikimybė, jog žmogus savo pinigus perveda sukčiams, įspėdavo žmones. Jie neturėdavo galimybės sakyti: „Tos operacijos nevykdysime.“ Dabar įstatymas numato ne tik teisę, bet ir pareigą – jeigu bankas pamatys, kad žmogus yra apgautas ir perveda pinigus sukčiams, bankas privalės tos mokėjimo operacijos nevykdyti.
Jeigu bankas pamatys, kad žmogus yra apgautas ir perveda pinigus sukčiams, bankas privalės tos mokėjimo operacijos nevykdyti.
– O jeigu vykdys, privalės kompensuoti?
– Taip, tuomet privalės kompensuoti nuostolius.
– Bet sukčiai apsimeta ne tik bankais. Jie apsimeta ir policija, ir „Sodra“, ir galbūt net Ligonių kasomis. O kaip tada dėl tų įstaigų? Ar jos irgi neturėtų stebėti interneto erdvės?
– Iš esmės svarbiausias momentas yra tai, ar žmogus yra apgautas, ar pavogiami jo duomenys ir tuo pagrindu sukčiai pasinaudoja bei daro mokėjimus. Tokiu atveju, jeigu žmonės elgiasi įprastai, daro tas operacijas, kurias daro visada, prisijungia taip, kaip prisijungia visada, ir tie duomenys buvo pavogti, tuomet bankai turės kompensuoti, nepaisant to, kaip buvo apsimesta. Taip pat bankai turės investuoti į IT sistemas, privalės turėti realiu laiku veikiančias sistemas, kurios stebėtų operacijas ir, įtariant sukčiavimą, tos operacijos turėtų būti nevykdomos, atmetamos.
– Kokiose situacijose tokios kompensacijos gyventojams nepriklausys?
– Jeigu žmogus yra tikrai labai neatsargus arba tyčia, savo veiksmais leidžia sukčiams pasisavinti lėšas, pavyzdžiui, žmogus turi mokėjimo kortelę ir ant jos užrašo PIN kodą, o kortelę pameta. Iš tikrųjų taip niekas neturėtų daryti – PIN kodo ant kortelės užsirašyti negalima. Jeigu tokiu būdu pametus kortelę sukčiai pasisavins lėšas, tuomet negalima žiūrėti į mokėjimo įstaigą ir sakyti, kad turėtų būti kompensuojama.
– Bet ant kortelės yra parašytas ir kodas, kuris skirtas internetiniams mokėjimams. Tad pametus kortelę bet kuriuo atveju internetu sukčiai galbūt galėtų pasinaudoti?
– Vėlgi bankai turi turėti sistemas ir stebėti, kokios transakcijos vykdomos. Jeigu jos yra netipinės pagal mastą, dydį ar geografiją, bankai turi turėti sistemas, kurios tai užtikrina. Jau ir šiandien prevencijos sistema tam tikru mastu veikia. Jeigu pasižiūrėsime, pavyzdžiui, prieš metus pusė tų žmonių, kurie buvo apgauti ir jau padarę pavedimus, buvo apsaugoti finansų įstaigų, nes jos nevykdė tų pavedimų.
Naujausi komentarai