„Daugiau galimybių pirmojo būsto pirkėjams, jiems mažinamas pradinio įnašo reikalavimas (...) nuo 15 iki 10 proc.“, – žurnalistams penktadienį sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.

„Dažniausiai tai jaunas žmogus, jauna šeima“, – pridūrė jis.

Pasak jo, tokius nuostatų pakeitimus trečiadienį priėmė LB valdyba. Juos centrinis bankas pirmąkart pristatė šių metų liepą.

„Pokyčiai atidaro labiau rinką konkurencijai, tai yra labai svarbu. Su 10 proc. pradinio įnašo reikalavimu ta rizika yra truputį didesnė ir galbūt (kredito įstaigoms – BNS), kurios nori prisiimti mažesnį rizikos lygį, tai bus nepriimtina. Bet tada tai reiškia, kad į būsto rinką atsiranda galimybė ateiti kitiems žaidėjams ir tokiu būdu paskatinti konkurenciją dėl būsto paskolų“, – kalbėjo G. Šimkus.

LB vadovo teigimu, pirmojo būsto paskolos yra mažiau rizikingos, nes žmonės nori išsaugoti savo namus, „todėl tikslinga sumažinti pradinio įnašo reikalavimą“.

„Nes tai žmogaus vienintelis būstas, gyvenamoji vieta ir niekas nenori prarasti namų“, – pabrėžė G. Šimkus.

Sukaupti pradinį įnašą užtrunka

Centrinio banko vertinimu, pastaruoju metu būstas sparčiai brango, todėl sukaupti 15 proc. įnašą sunku „net ir finansiškai pajėgiems pirkėjams“.

G. Šimkaus teigimu, dabar Vilniuje vidutinį darbo užmokestį uždirbantis asmuo pradiniam įnašui turi taupyti apie 10 metų, jei  kas mėnesį tam skiria dešimtadalį pajamų: „Ir tai yra pakankamai ilgas laikotarpis.“

10 proc. įnašas galės būti taikomas, kai būsto pirkėjas per pastaruosius 5 metus neturėjo nuosavo nekilnojamojo turto (NT).

Kita vertus, būstą jau turintys, tačiau pirmą paskolą imantys žmonės turės sukaupti bent 15 procentų.

Reikalavimas nebus privalomas – kaip ir dabar, bankai individualiai spręs, kokį pradinį įnašą paskolos gavėjui nustatyti.

LB teigimu, dabar būsto paskolas su minimaliu pradiniu įnašu ima kiek mažiau nei pusė visų pirmojo būsto pirkėjų, dalis jų mokėti didesnį įnašą nusprendžia savarankiškai.

G. Šimkaus teigimu, nuspręsta palikti 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą imant paskolą antram ar paskesniam būstui, tačiau paliekant išimtį – bus leidžiama skolintis ir turint 15 proc. įnašą, jei žmogus yra grąžinęs daugiau nei pusę kiekvienos jau paimtos būsto paskolos sumos.

Tai daroma NT rinkoje matant augančią investicinio būsto paklausą.

„Kadangi NT vertė augo labai sparčiai, gavosi, kad 30 proc. pradinio įnašo reikalavimo išimtį tenkino vis didėjanti investuotojų, jeigu taip pavadinkim, dalis. Mūsų NT rinka yra pakankamai sekli, ir matome (...) pasiūlos trūkumą, pasiūlos lėtumą. Investavimo (...) į NT rinką pokyčiai turi reikšmingą įtaką prieinamumui“, – kalbėjo G. Šimkus.

Nustatyta viena palūkanų įmoka

Taisyklių pakeitimai taip pat numato, jog paskolos įmoka negalės būti didesnė nei 50 proc. žmogaus pajamų, kai palūkanų norma yra ne mažesnė nei 6 procentai.

Tai reiškia, jog bus tikrinama, ar paskolos gavėjai gali skirti daugiau nei pusę savo pajamų įmokai, jei palūkanų norma pakiltų iki 6 procentų.

G. Šimkaus teigimu, taip siekiama stiprinti paskolų gavėjų atsparumą, sušvelninti palūkanų normų svyravimo įtaką.

Šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys: įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.

LB skaičiuoja, jog dėl nuostatų pakeitimų NT kainos per trejus metus galėtų ūgtelti apie 1,6 proc. daugiau nei augtų įprastai.

Pokyčiai beveik po metų – norint leisti rinkai prisitaikyti

Pasak G. Šimkaus, pakeitimai įsigalios tik kitų metų rugpjūtį, kadangi norima suteikti laiko rinkos dalyviams prisitaikyti, pasikeisti informacines sistemas.

Taip pat atsižvelgta ir į numatomą pasitraukusiųjų iš antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšų įtaką Lietuvos ekonomikai.

G. Šimkaus teigimu, nors mažai tikėtina, kad kitų metų pradžioje atsiimtas lėšas žmonės aktyviai leis NT pirkimui, papildomos į ekonomiką įlietos lėšos vis tiek skatins rinką.

„Poveikio prasme tai yra paklausą skatinantis veiksnys, todėl manome, kad yra tikslinga numatyti šitų atsakingo skolinimo nuostatų pokyčių įsigaliojimą šiek tiek vėliau“, – spaudos konfenrecijoje kalbėjo G. Šimkus.

Nuo 2011 metų Atsakingo skolinimo nuostatai buvo koreguojami 2015 ir 2021 metais.