Pasiduodame impulsui

Statistika negailestinga: didelė dalis pirkinių nuo 30 iki 72 proc. perkami impulsyviai, be išankstinio sąrašo. Daugiau kaip 51 proc. jaunesnių nei 25 metų pirkėjų vėliau gailisi išleidę pinigų. Dar liūdniau – apie 18 proc. visų nupirktų daiktų lieka nenaudojami arba greitai išmetami.

Reklamos mus pasiekia per e. pašto dėžutes ir socialinių tinklų kanalus, kurdamos iliuziją, kad laimė – naujas pirkinys. Kaip sumažinti vartojimą, nuolatinį pirkimą, kuris pastaruoju metu yra perteklinis?

Skaitmeninė detoksikacija

Pirma, turime nutraukti informacijos srautą, skatinantį pirkti. Šiuolaikinis vartotojas pirmiausia yra skaitmeninis vartotojas. Norint mažiau pirkti, reikia atlikti skaitmeninę detoksikaciją.

Pirmiausia, pradėkite nuo nuomonės formuotojų kontrolės. Atšaukite prenumeratas visų socialinių tinklų paskyrų, kurių pagrindinis tikslas yra parduoti jums daiktus. Pakeiskite jas paskyromis, orientuotomis į patirtį, įgūdžius ar tvarumą – pakeiskite „ką turėti“ į „ką mokėti daryti“ ar „ką pamatyti“.

Antra, išvalykite e. paštą. Atsisakykite prenumeratų visų e. parduotuvių naujienlaiškių, siunčiančių „tik šiandien!“ pasiūlymus, sukurdami dirbtinį spaudimą. Jokia nuolaida neaplenks geriausios nuolaidos – sutaupytų pinigų.

Indrė Radavičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Griežtos pirkimo taisyklės

Siekiant atskirti, ko tikrai reikia, nuo emocijų, būtina įvesti griežtas pirkimo taisykles. Viena efektyviausių priemonių – 48 valandų taisyklė, jei norite pirkti bet ką, kas kainuoja daugiau, nei nustatyta suma (pavyzdžiui, 50 eurų), palaukite dvi paras. Šis laikas leidžia atskirti emociją nuo tikrojo, racionalaus poreikio.

Galite naudoti tuščio pirkinių krepšelio būdą: įdėkite prekes į e. parduotuvės krepšelį ir išeikite iš e. parduotuvės. Jei po kelių dienų prekės vis dar atrodo reikalingos, galite grįžti ir nusipirkti.

Keturi svarbūs klausimai

Svarbiausia taisyklė yra sustoti prieš paspaudžiant „pirkti“ ir sąžiningai atsakyti į keturis esminius klausimus, padėsiančius išvengti vėliau gailėtis.

Ar man to tikrai reikia, ar to tik noriu? Jei reikia, pavyzdžiui, naujų batų, nes seni suplyšo, tuomet drąsiai pirkite; jei tik norite – tuomet turite įvertinti, ar pakaks pinigų kitoms reikmėms, įsigijus nebūtiną, bet norimą daiktą.

Ar šią prekę pirkčiau už visą kainą? Jei atsakymas „ne“, vadinasi, perkate ne dėl prekės vertės ar poreikio, o dėl nuolaidos.

Kada (arba kaip dažnai) aš tai naudosiu? Jei atsakymas – „gal kada nors“ arba „kartą per metus“, greičiausiai tai ne pirkinys, o biudžeto eikvojimas, kuris ilgainiui bus išmestas.

Kuo ši prekė pagerins mano gyvenimą po mėnesio? Jei poveikis dingsta atidarius pakuotę, tai buvo trumpalaikis emocinis pirkinys, o ne investicija į ilgalaikę gyvenimo kokybę.

Investuokite į save

Norėdami sėkmingai mažiau vartoti, nustatykite biudžetą neesminiams pirkiniams, tik 100 eurų drabužiams per mėnesį. Galiausiai, jei jau perkate, rinkitės pavyzdžiui, naudotas prekes arba pirkite geresnės kokybės prekę – pirkite mažiau, bet ilgaamžiškesnius daiktus.

Svarbiausia, skirkite investicijų sau: mokymuisi, sportui, patirtims. Šios išlaidos ilgainiui didina jūsų vertę ir neapkrauna namų daiktais. Svarbiausia, daro jus tikrai laimingesnius.

Mažiau vartoti nereiškia prarasti. Susigrąžinsite laiką, pinigus ir dėmesį, kurie iki šiol buvo skirti įvairiems daiktams impulsyviai pirkti, ir paversite juos investicija į turtingesnį, sąmoningesnį gyvenimą.

Mokslu pagrįstas laimės receptas

Vienas labiausiai įkvepiančių tyrimų, atliktas Kornelio universiteto (JAV) socialinės psichologijos profesoriaus dr. Thomo Gilovich’aus, nagrinėjo, kas suteikia žmonėms daugiau ilgalaikės laimės, – materialūs pirkiniai ar patirtys. Tyrimo išvados parodė, kad, nupirkus naują materialų daiktą, džiaugsmo lygis dėl vadinamojo hedonistinio prisitaikymo greitai nusileidžia – daiktas tampa fono triukšmu, neteikiančiu džiaugsmo. Priešingai, išlaidos patirtims (kelionėms, mokslams, naujiems įgūdžiams) generuoja ilgalaikę laimę per tris etapus: laukimą, patyrimą ir prisiminimus. Patirtys stiprina socialinius ryšius – vieną pagrindinių ilgalaikės žmogaus gerovės veiksnių. Taigi, mažiau vartojimo principo taikymas ir pinigų skyrimas patirtims tiesiogiai keičia gyvenimą. Namų aplinka tampa ramesnė, stresas mažėja, o didėjanti finansinė laisvė sukuria pasitikėjimą savimi ir gilesnį pasitenkinimą. Tai įrodo, kad investavimas į save yra ne tik taupymo strategija, bet ir mokslu pagrįstas ilgalaikės laimės receptas.