Pereiti į pagrindinį turinį

P. Kabelis: deramasi dėl kompensacijų pensijų fondams, investavusiems į „BaltCap“

2024-02-15 06:54

Investicinių ir pensinių fondų asociacijos valdybos narys Paulius Kabelis sako, jog vyksta derybos dėl nuostolių kompensavimo tvarkos Lietuvos pensijų fondams, investavusiems į bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondą, iš kurio įmonių buvęs jo valdytojas Šarūnas Stepukonis, įtariama, pasisavino dešimtis milijonų eurų.

Šarūnas Stepukonis
Šarūnas Stepukonis / P. Paleckio, Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

„Su kitais investuotojais į šį fondą, įskaitant ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, Europos investicinį fondą, esame susitikę ir ieškome būdų, kaip visų pirma išsaugoti fondo vertę, nes fondas ne kažkoks krepšys pinigų, tai yra realiai veikiančios įmonės“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vyresnysis fondų valdytojas P. Kabelis.

„Kitas dalykas, deramės dėl kompensavimo mechanizmo ir „BaltCap“, kaip valdytojas fondo, yra įsipareigojęs tą padaryti. (...) Ne apie būtent tuos tris milijonus pensijų fondų turto, bet apskritai – visą žalą. Tai nebus mėnesio ar kelių mėnesių klausimas, tai kažkiek ilgiau užtruks ir tie nuostoliai, kurie yra patirti dėl tos nusikalstamos veiklos, vienu ar kitu būdu bus kompensuoti“, – teigė P. Kabelis. 

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas sako, kad pensijų kaupimo bendrovių paprašyta paaiškinti investavimo į „BaltCap“ infrastruktūros fondą aplinkybes. 

„Jeigu nustatysime, kad pensijų kaupimo bendrovės vykdė savo pareigas netinkamai, imsimės priemonių“, – teigė LB  banko atstovas.

Jeigu nustatysime, kad pensijų kaupimo bendrovės vykdė savo pareigas netinkamai, imsimės priemonių.

Teigiama, kad iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės galėjo prarasti apie 3 mln. eurų investicijų.

LB duomenimis, pensijų fondų investicijų į „BaltCap“ fondą grynųjų aktyvų vertė 2023 metų gruodžio 29 dieną, palyginti su lapkričio 30 diena, buvo pakoreguota vidutiniškai apie 0,09 proc., arba 3,16 mln. eurų.

Po 20 mln. eurų į fondą „Baltcap Infrastructure Fund“ yra investavę Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, 2,3 mln. eurų – Šiaurės šalių aplinkos apsaugos finansavimo korporacija (NEFCO), be to, į jį investavo visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, gyvybės draudimo bendrovė, kiti instituciniai investuotojai.

Lietuvoje į „BaltCap" infrastruktūros fondą yra investavę „Swedbank“ ir SEB valdomi pensijų fondai: „SEB investicijų valdymo“ investicijų vertė siekia 5,4 mln. eurų, arba 0,3 proc. valdomo antros pakopos pensijų fondų turto, „Swedbank investicijų valdymo“ – 0,1–0,5 proc. viso pensijų fondų turto.

Estijos „Swedbank“, SEB  ir LHV pensijų fondai skaičiuoja, kad neteko kelių milijonų eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų