- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) trečiadienį ruošiantis aiškintis Lietuvos verslo ryšių su Rusija mastą ir tendencijas, Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas Lietuvos įmonių darbą su šia šalimi vadina nusikalstamu.
Pasak jo, nesant teisinių būdų riboti šiuos ryšius, tokių įmonių viešinimas galėtų būti „paskutinė instancija“.
„Yra to verslo, kuris kaip tik aukoja, remia Ukrainą (...), o kitas verslas tuo metu uždirba pelną sau penėdamas režimus. Man atrodo tai tiesiog nusikalstama“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.
Anot jo, su Rusija dirbančios įmonės turėtų būti viešinamos.
„Manau, kad taip (reikėtų viešinti – BNS). Čia yra tikrai tam tikras peilis į nugarą. Darbas su režimais juos penint vis tik yra ne mūsų valstybės interesas ir apskritai ne demokratinio pasaulio interesas“, – teigė P. Saudargas.
Jis mano, kad būtent vieša informacija apie „Vičiūnų grupės“, kurios vienas iš savininkų yra Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, verslą Rusijoje, galėjo sumažinti šio politiko rėmėjų gretas.
Kitas verslas tuo metu uždirba pelną sau penėdamas režimus. Man atrodo tai tiesiog nusikalstama.
„Manau, kad dalis visuomenės ir priėmė negatyviai. (...) Kažkam galbūt patinka jo (V. Matijošaičio – BNS) veikla, kaip mero, ir jį vis tiek remia. Bet dalis galbūt nusisuko, matydami, kad jo, kaip verslininko veikla, atsiprašau, susijusi su Rusija labai tiesiogiai. Kuo daugiau žmonių atsimerks, tuo bus geriau, tai tas viešumas aš manau prisideda“, – teigė P. Saudargas.
„Jeigu nebėra kito teisinio kelio (...), galbūt paskutinė instancija yra viešumas, visuomenės spaudimas“, – svarstė Seimo vicepirmininkas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais verslo ryšius su Rusija nutraukė tik kiek daugiau nei pusė į šią šalį eksportuojančių Lietuvos įmonių, o su ja prekiaujančių bendrovių yra daugiau kaip 200. Į Baltarusiją eksportuojančių lietuviškų įmonių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo iki daugiau kaip 700.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausį-spalį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją siekė 171 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Rusijos – 2,8 mlrd. eurų – atitinkamai 42,8 proc. ir 17,5 proc. mažiau nei tuo pat laiku 2021-aisais.
Lietuvos banko skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...