„Minimalią algą (MMA) buvo siūlyta didinti net 100 litų, bet kol kas galime padidinti tik 35 litais“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, komentuodama Vyriausybės sprendimą nuo spalio didinti MMA 35 litais – iki 1035 litų arba 300 eurų. Ministrė teigia nežinanti, kiek tokia alga padidins prekių ir paslaugų savikainą, tačiau tvirtina, kad ji buvo pakelta pagrįstai.

– Ponia ministre, 300 eurų turbūt yra vienas ir esminis argumentas, kodėl nusprendėte didinti minimalią algą. Kad nuo sausio, kai bus įvestas euras, gražiau atrodytų. Ar ne taip?

– Ne. Šių metų gegužę trišalėje taryboje buvo kalbėta ir su darbdaviais, ir su profesinėmis sąjungomis buvo svarstoma galimybė minimalią algą didinti iki 100 litų. Bet, įvertinus dabartinę situaciją, antai Rusijos embargą, karą Ukrainoje, būtinybę krašto gynybai skirti daugiau lėšų, nusprendėme, kad galime minimumą padidinti 35 litais.

– Tai yra 10 eurų, kurių trūko iki 300. Valstybė nutarė būti gera, tačiau ne savo, o darbdavių sąskaita. Jūs puikiai žinote, kad du trečdaliai dirbančių už minimalią algą yra privačiame, ne viešajame sektoriuje. Valstybė galėjo didinti žmonių pajamas ir savo sąskaita, kad ir didindama neapmokestinamą pajamų dydį?

– Šiuos klausimus mes taip pat spręsime, tačiau noriu pabrėžti, kad verslas jau dabar moka didesnes algas netgi regionuose. Todėl negalime sakyti, kad pakėlimas yra tik darbdavių sąskaita.

– Kiek šiuo metu yra sutarčių su darbuotojais, dirbančiais už tūkstantį litų?

– Negaliu pasakyti. Tačiau verslo atstovai trišalėje taryboje pasisakė už MMA didinimą.

– Ankstesni duomenys rodo, kad tokių sutarčių yra 300 tūkstančių. Kodėl valstybė negalėtų prisiimi didesnės naštos, jeigu, kaip teigiama, ekonomika kyla, išlaidos kitąmet didėja? Kodėl mokesčių našta kraunama darbdaviams?

– Jau sakiau, kad žingsnis po žingsnio tie sprendimai bus priimti. Dabar padarėm pirmą žingsnį. Vėliau kalbėsime ir apie neapmokestinamą pajamų dydį, kad žmonių pajamos būtų didesnės. Šiuo metu turime laikytis fiskalinės drausmės, be to, žinome, kokius turime viešuosius finansus.

– Pakėlus minimalią algą, bus didinama prekių ir paslaugų savikaina. Kas atliko skaičiavimus, kokį poveikį turės prekių ir paslaugų savikainai, produkcijos konkurencingumui, darbo rinkai šis algos pakėlimas? Kokie tų skaičiavimų rezultatai?

– Nemanau, kad tie 35 litai turės kokios nors įtakos, nes verslininkai teigia, kad moka didesnius atlyginimus.

– Tačiau yra trečdalis milijono darbo sutarčių už minimalų atlyginimą. Vadinasi, tas santykis egzistuoja?

– Egzistuoja, bet, jau minėjau, žingsnis po žingsnio spręsime tas problemas. Iš karto visko visose srityse padaryti tikrai negalime.

– Ministre, Jūs ką tik pripažinote, kad skaičiavimų, kaip MMA pakėlimas paveiks prekių ir paslaugų savikainą, darbo rinką, nėra.

– Buvo tie skaičiavimai, bet dabar negaliu įvardinti, keliais procentais kils prekių ir paslaugų kaina, konkurencingumas, bet alga padidinta pagrįstai.

– Pagrįstai, tačiau neatsižvelgta į ekonomistų skaičiavimus?

– Atsižvelgta, yra padarytos ataskaitos, tie dalykai yra analizuojami, iš oro niekas nenukabinama. Analitikai yra sakę, kad minimalią algą galima pakelti netgi daugiau nei 100 litų, bet mes įvertinome situaciją. Viešųjų finansų skyrimas gynybai pakoregavo ir mūsų sprendimus.

– Jūs sakėte, kad verslininkai pritarė netgi didesniam algų didinimui. Bet todėl, kad trečdalis darbo sutarčių yra viešajame sektoriuje, valstybė neprisiėmė savo trečdalio įsipareigojimų, o verslas buvo sutikęs netgi dėl 7 iš 10 darbo sutarčių už minimalų užmokestį, prisiimti tokį įsipareigojimą?

– Minimalios algos pakėlimas 35 litais viešajame sektoriuje per 3 mėnesius sudarys 5 milijonus litų su „Sodros“ įmokomis. Tai palies apie 40 tūkstančių darbuotojų. Kokios valstybės galimybės, tokiu dydžiu pakelta ir alga.

– Bet ji nėra pakelta iki 301 ar 299 eurų. Akivaizdu, kad Jums reikėjo simbolio – 300 eurų?

– Nemanau, kad tai – simbolis. Nereikėtų su apvalinimais ir euro įvedimu sieti šio padidinimo.

– Bet akivaizdu, kad taip yra.

– Jūs taip sakote, ne aš.