Specialūs centrai

Prieglobsčio prašytojo integracija Lietuvoje prasideda nuo apgyvendinimo viename iš keturių valstybės įkurtų priėmimo centrų – Pabradėje, Vilniuje, Rukloje ir Girionyse. Čia pabėgėliai gyvena tiek, kiek trunka jų prieglobsčio bylos nagrinėjimas Migracijos departamente. Gavę pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą, jie pradeda rengtis savarankiškam gyvenimui Lietuvoje.

Priėmimo ir integracijos agentūros direktorius Gediminas Pocius sako, kad pabėgėlių integracijos procesas Lietuvoje prasideda dar priėmimo centre, tačiau pereinamasis laikotarpis dažnai tampa didžiausiu išbandymu.

„Nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo dienos asmuo dar gali likti centre iki trijų mėnesių, o pažeidžiami asmenys – iki šešių mėnesių. Per šį laiką pabėgėliai turi susirasti būstą ir persikelti į pasirinktą savivaldybę. Nors šis laikotarpis labai svarbus, dažnai jis būna per trumpas dėl sudėtingos būsto paieškos ir įsidarbinimo iššūkių“, – teigia G. Pocius.

Pasak jo, kiekvienam leidimą gyventi Lietuvoje gavusiam pabėgėliui yra sudaromas individualus integracijos planas. Įvertinant žmogaus gebėjimus, patirtį, šeimos situaciją, numatomi tolesni žingsniai. Pereinamasis laikotarpis apima ir įvairius mokymus, kursus.

„Vos tik asmeniui suteikiamas prieglobstis, jis pradeda intensyvius lietuvių kalbos ir kultūros mokymus, dalyvauja sociokultūrinio įvado Lietuvoje mokymuose. Teikiamos pamokos apima temas nuo sveikatos sistemos, praktinių gyvenimo įgūdžių mokymų iki profesinės orientacijos ir darbo paieškos. Svarbi ir būsto paieška, nes tik persikėlus į pasirinktą savivaldybę prasideda antrasis integracijos etapas“, – pabrėžia agentūros direktorius.

Didžiausias iššūkis

Pasak G. Pociaus, didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria priėmimo centrus palikę pabėgėliai, yra būsto paieška. Nuomotojai dažnai nesutinka išnuomoti būsto pabėgėliams dėl kalbos barjero, išankstinių nuostatų ar nepasitikėjimo. Ne mažiau svarbi priežastis – pinigų stygius depozitui ir nuomai pirmiesiems mėnesiams.

„Ne visi pabėgėliai turi nuolatinių pajamų, todėl jiems sunku įtikinti nuomotojus. Be to, dauguma dar gerai nemoka lietuvių kalbos, o tai trukdo susirasti ir darbą, ir būstą, gauti reikiamas sveikatos ar švietimo paslaugas“, – pažymi jis.

Integracijos programos numato vienkartines įsikūrimo išmokas ir būsto nuomos dalies kompensacijas, kurios padeda padengti depozito ir pirmųjų mėnesių nuomos išlaidas. Vis dėlto dažnai vien valstybės pastangų nepakanka.

4 – tiek Lietuvoje įkurta priėmimo centrų, kuriuose apgyvendinami pabėgėliai.

„Būstas yra vienas svarbiausių veiksnių pabėgėlių integracijoje, nes visiems žmonėms reikia vietos, kur gyventi. Be tinkamo būsto sunku pradėti naują gyvenimą, įsilieti į bendruomenę ir kurti stabilumą savo šeimai, todėl raginame Lietuvos gyventojus nebūti abejingiems ir prisidėti prie sklandesnės pabėgėlių integracijos“, – sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) RISE projekto vadovas Vytautas Ežerskis.

IOM Lietuva įgyvendinamas RISE projektas siekia papildyti valstybines iniciatyvas, į integraciją įtraukiant pačią visuomenę. Siekiama suburti Lietuvos gyventojus tapti pabėgėlių rėmėjais, kurie padėtų atvykusiems susiorientuoti naujoje aplinkoje ir spręsti kylančius iššūkius. Vienas iš projekto tikslų – surasti žmonių, kurie galėtų pasiūlyti laikiną apgyvendinimą pabėgėliams, jiems suteikiant laisvą būstą ar kambarį savo namuose.

„Poreikis būstui išlieka itin didelis. Trečius metus tęsiantis karui Ukrainoje, Lietuvos gyventojai mažiau noriai jį siūlo pabėgėliams. Sudėtingiausia pabėgėlių šeimų, kurios į Lietuvą atvyko su mažais vaikais, situacija, nes nuomotojai vengia tokių nuomininkų. Prie projekto galima prisidėti ir palydint migrantą iki reikiamų įstaigų, padedant užsiregistruoti vaikus į darželį, atsidaryti banko sąskaitą arba tiesiog tampant pirmuoju draugu naujoje šalyje“, – sako V. Ežerskis.

Mažinti diskriminaciją

Pasak G. Pociaus, siekiant užtikrinti sklandesnę pabėgėlių integraciją Lietuvoje, būtina tęsti pradėtus sisteminius pokyčius.

„Į integracijos procesus būtina įtraukti ne tik savivaldybes, bet ir vietines bendruomenes, darbdavius, kitas organizacijas. Pabėgėliams reikia lengvai ir greitai prieinamų vertėjų paslaugų, ypač pirmosiomis savaitėmis tvarkant dokumentus ar bendraujant su institucijomis. Taip pat svarbu mažinti diskriminaciją ir išankstinį nusistatymą prieš užsieniečius“, – vardija agentūros direktorius.

Socialinė atskirtis, su kuria susiduria pabėgėliai, taip pat trukdo integruotis Lietuvoje.

„Lietuvoje prieglobsčio ieškantiems pabėgėliams trūksta socialinių ryšių, sunku susirasti draugų ir sklandžiai įsilieti į vietos bendruomenę. Būtent šį poreikį turėtų padėti spręsti pabėgėlių rėmėjai, savanoriai, kurie prireikus pasiūlytų draugišką petį ir išklausytų. Kartais žmonėms tereikia vos kelių minučių pokalbio, kad pasijaustų geriau ir susigrąžintų motyvaciją kurti gyvenimą Lietuvoje“, – sako V. Ežerskis.